Po saule

Seime pristatytas Kovo 11-osios Akto originalas

Kovo 11-osios Aktas, kuriuo buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, buvo reikšmingas ne tik mūsų šaliai, mat tapo naujos epochos pradžia ir kita linkme pakreipė daugelio valstybių istoriją. Taip šį dokumentą įvertino Nepriklausomybės Akto signatarai, vakar susirinkę į jo originalo pristatymą Seime.

„Ta diena buvo reikšminga ne vien Lietuvai, tačiau mums teko atlaikyti pirmąsias pasekmes. Vėliau jos buvo juntamos iki Uralo ir dar toliau“, - pažymėjo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Pasak Seimo vicepirmininko, signataro Česlovo Juršėno, Kovo 11-osios Aktas pažymėjo istorijos virsmą - priespaudos, vargo, pažeminimo, kančių, karų epochos pabaigą ir nepriklausomos valstybės pradžią. „Lietuvių tautos apsisprendimas reiškė, kad reikalai galėjo kitaip pajudėti ir aplink mus: Sovietų Sąjungoje, Rytų Europoje, kai kas kitaip susimąstė ir Vakarų Europoje“, - kalbėjo parlamentaras.

V. Landsbergis padėkojo Seime viešinčiai Islandijos parlamento - Altingo delegacijai už šios šalies „drąsą ir teisingumo jausmą“. Islandija 1991 metų vasario 11 dieną pirmoji iš užsienio valstybių oficialiai pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę.

Nepriklausomybės Akto pristatyme dalyvavo Altingo pirmininkas Haldoras Blondalis (Halldor Bloendal), Altingo generalinis sekretorius Helgis Bernodusonas (Bernodusson) ir Islandijos ambasadorius Lietuvai, buvęs šios šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas (Hanibalsson).

Už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ prieš 15 metų balsavo 124 deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo. Tačiau vardinio balsavimo sąraše nurodytos 133 pavardės, mat Aukščiausiosios Tarybos deputatas Nikolajus Medvedevas prieš pat balsavimą buvo deleguotas į Maskvą.

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė, - skelbiama Akte. - Lietuvos Tarybos 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktas ir 1920 metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas“.

Balsavimo dėl šio dokumento priėmimo rezultatai buvo paskelbti 1990 metų kovo 11 dieną 22 val. 44 min. Kartu buvo atnaujintas 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos, kurios veikimas esą buvo neteisėtai sustabdytas, Sovietų Sąjungai 1940 metų birželio 15 dieną įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, galiojimas.

Aukščiausioji Taryba nusprendė, kad Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ turi pasirašyti ne tik jos pirmininkas ir sekretorius, bet ir kiti deputatai, dalyvavę balsavime.

Šiuo metu dokumentas su deputatų parašais saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, o jo kopija kabo Seime. Aktas iš Seimo rūmų buvo išvežtas per 1991 metų sausio įvykius, o penktadienį pristatomas Parlamento galerijoje. Po stiklu gulintį dokumentą saugo kariuomenės garbės sargyba. Tikrasis teisinis dokumentas, kurį pasirašė tik Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis, saugomas Seime.

Britanijos ambasadorius domėjosi uostamiesčio verslu

Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Kolinas Robertsas (Colin Roberts), lankydamasis uostamiestyje, domėjosi miesto ekonominiu vystymusi.

Susitikime su ambasadoriumi dalyvavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Pramonininkų asociacijos vadovai, Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotoja Irina Rozova, Didžiosios Britanijos garbės konsulas Klaipėdoje Markas Uribė (Mark Uribe).

Verslo atstovai pasakojo, kad Didžiosios Britanijos investicijos Klaipėdoje labai menkos, pastaruoju metu teigiamų pokyčių šioje srityje neįvyko. Su Didžiosios Britanijos kompanijomis tiesiogiai dirba bendrovė „Kuršių linija“.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas pasakojo ambasadoriui, kad sėkmingai vystosi laisvoji ekonominė zona. Daugiau nei 200 ha teritoriją baigia užpildyti užsienio kompanijos, uostamiesčio savivaldybė žvalgosi naujų plotų.

B.Petrauskas minėjo, kad uostamiesčio jūrinio komplekso verslininkai galvoja apie tiesioginę keltų liniją į Angliją, tačiau jiems trūksta informacijos, ar toks projektas būtų palaikytas. Klaipėdiečiams atrodo, kad keltas, Anglijos uostus galintis pasiekti per dvi paras, būtų patrauklus įvairioms vežėjų kompanijoms. K.Robertsas žadėjo pasidomėti, kokios laivybos kompanijos ar uostai galėtų susidomėti šiuo klaipėdiečių projektu. Savo ruožtu jis paminėjo keletą projektų, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuoti Didžiosios Britanijos verslo sluoksniai. Ambasadorius sakė, kad britai Rytų Europoje ir Lietuvoje žvalgosi kompanijų, galinčių utilizuoti nenaudojamas naftos platformas.

Briuselyje taikiai baigėsi lėktuvo užėmimas

Įsikišus policijai, apie 60 iraniečių emigrantų penktadienio rytą Briuselio Zaventemo oro uoste paliko „Lufthansa“ lėktuvą, kurį laikė užėmę keliolika valandų. Anot belgų radijo, jie laikinai sulaikyti apklausai. Iraniečiai, kurių akcija tęsėsi 14 valandų, reikalavo monarchijos savo tėvynėje.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ patvirtino, kad Belgijoje iki šiol beprecedentė akcija baigėsi taikiai. „Lėktuvas evakuotas“, - sakė atstovė.

Belgų žinybų vestos derybos su iš lėktuvo išlipti atsisakančiais žmonėmis baigėsi be rezultatų. Pasak radijo, jų neišgąsdino ir ultimatumas.

Vidaus reikalų ministro Patriko Devaelo (Patrick Dewael) nurodymu, lėktuvas apie 3.30 val. iš terminalo buvo nutemptas į izoliuotą vietą. Tada į jį įžengė policija. Iraniečiai lėktuvą paliko 5.30 val.

Neginkluoti emigrantai iraniečiai reikalavo iš ES neberemti vadovybės Teherane. Tam jie reikalavo raštiško patikinimo.

Lėktuvas į Briuselį su keleiviais ketvirtadienį po pietų atskrido iš Frankfurto prie Maino. Iraniečiai tada atsisakė palikti lėktuvą.