Po saule

Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo priemonių planą

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino savo 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

Jame paminėta beveik 1000 numatomų Vyriausybės darbų - naujų programų projektai, investiciniai projektai, teisės aktų projektai, kitokio pobūdžio priemonės. Kuriant šį planą buvo remiamasi keturių valdančių partijų programomis. Vakar spaudos konferencijoje aiškino Premjeras Algirdas Brazauskas.

Opozicinė Seimo Liberalų ir centro frakcija išplatintame pranešime spaudai programą apibūdino kaip nekonkrečią, neambicingą, persmelktą biurokratine dvasia.

Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai svarbių koalicinės Vyriausybės numatytų darbų yra atidėti į jos kadencijos pabaigą. Tarp jų - savivaldybių veiklos finansavimo didinimas, numatytas įgyvendinti tik 2007 metų pirmąjį ketvirtį, prieš pat naujus vietos valdžios rinkimus.

Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planas yra suskirstytas į 19 skyrių - ekonomikos ir verslo plėtojimo, finansų, socialinio draudimo, pagalbos šeimai ir vaikams, darbo, sveikatos apsaugos ir kita.

Priemonės, įtrauktos į ekonomikai ir verslui plėtoti skirtą skyrių, numato skatinti Lietuvos ekonominį augimą, eksportą, gerinti sąlygas investuotojams, norintiems Lietuvoje plėsti užsienio rinkoms skirtų prekių gamybą, rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Šio skyriaus priemonėmis taip pat deklaruojamas siekis užtikrinti racionalų ES struktūrinių fondų bei kitos paramos lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jos naudojimą. Skirstant ES paramą, norima lyginti Lietuvos regionų ekonominio išsivystymo skirtumus.

Skyriuje minimas ir noras pritraukti investicijas naujiems branduoliniams reaktoriams statyti. Taip pat užsimenama apie žmonių verslumo skatinimą, paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, šio sektoriaus apmokestinimo sistemos tobulinimą.

Rukla kramsnoja šalies biudžetą

Vieno pabėgėlio išlaikymas ir privalomas mokymas valstybei kainuoja beveik 10,5 tūkst. litų per metus.

Tačiau, Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Algimanto Dieninio teigimu, investicijos į užsieniečių adaptavimą neatsiperka, nes 9 iš 10 socialinės integracijos programos dalyvių su Lietuva savo gyvenimo nesusieja.

Šiuo metu centre daugiausia čečėnų. Suaugusieji valstybinės kalbos mokosi su pedagogu ir kompiuterinėse klasėse pagal lietuvių kalbos programas, sukurtas užsieniečiams.

Per dieną privalomos 3 lietuvių kalbos pamokos. Be jų, centro gyventojai lanko profesinio orientavimo ir Lietuvos visuomenės pažinimo kursus, kuriuose sužino apie mūsų šalį, susipažįsta su geografine, geopolitine Lietuvos padėtimi, kultūra, tradicijomis, ekonomika, pagrindiniais įstatymais, integracijos tvarka.

„Dauguma mūsų gyventojų neturi profesijos, vos keli gali patvirtinti savo išsilavinimą dokumentais“, - sakė pabėgėlių integracijos centro direktorius, pridurdamas, kad tai - pagrindinė visų problema.

Per kursus susipažinę su darbo rinka, paklausiomis Lietuvoje profesijomis vyrai dažniausiai pasirenka darbus statybose, moterys - kulinariją, siuvimą, kirpimą.

Centro gyventojams skiriami atskiri kambariai su dušais, tualetais, jie aprūpinami higienos priemonėmis, indais, patalyne, drabužiais, apavu. Už pašalpas nusipirkę produktų, žmonės valgį gamina bendrose virtuvėse, naudojasi valgomaisiais, skalbyklomis.

Maistui ir smulkioms išlaidoms kiekvienas šeimos narys gauna po 150 litų. Ne šeimos žmogui tenka 162,5 lito išmoka.

Negavę papildomos apsaugos arba prieglobsčio, jie sugrąžinami atgal. Likusieji keliauja į Ruklą, o vėliau - į atskiras savivaldybes.

Įsikūrimui gavę vienkartinę 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpą, pabėgėliai įsikuria savivaldybių nuomojamuose butuose, toliau mokosi lietuvių kalbos, ieško darbo, vaikai lanko mokyklas.

Kovo 1 dienos duomenimis, Kaune integracijos programoje dalyvavo 67 užsieniečiai, Klaipėdoje - 35, Alytuje - 21, Telšiuose - 12, Ukmergėje - 11, Pabradėje - 10, Vilniuje ir Elektrėnuose - po 8, Marijampolėje - 6, Lentvaryje - 2, Veisiejuose - 1 užsienietis.

„Novaturo“ rinkodarai vadovaus buvęs „Klaipėdos“ žurnalistas

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse “Novaturas” rinkodaros direktoriumi Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje paskirtas Kęstutis Liutkus. Buvęs „Klaipėdos“ laikraščio korespondentas Rygoje iki šiol trejus metus vadovo “VP Market” įmonės Latvijoje reklamos skyriui.

“Novaturo” įmonių grupės generalinis direktorius Vidas Paliūnas teigė, kad sprendimas pakviesti į “Novaturo” komandą 29 metų K.Liutkų nebuvo spontaniškas: “Stebėjome, kaip jam pavyko sustabdyti Latvijos žiniasklaidos puolimą, kai “VP Market” pradėjo veiklą Latvijoje“.

Pasak K.Liutkaus, „Pasiūlymas kurti „Novaturo“ rinkodaros departamentą ir visą rinkodaros strategiją man pasirodė labai patrauklus. Panašų pasiūlymą kurti reklamos skyrių prieš trejus metus aš gavau iš “VP Market”. Darbas šioje sferoje jau atliktas, skyrius patikimai dirba, todėl reikalingos naujos aukštumos, kurias teks įveikti”, - teigė K.Liutkus.

2005 metų sausio mėnesį K.Liutkus buvo išrinktas Lietuvos prekybos rūmų Latvijoje prezidentu.

Pernai “Novaturas” padidino pardavimus 63 procentais. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje “Novaturo” buvo parduota 62 tūkst. kelionių ir pasiekta 103 mln. litų apyvarta. „Sėkminga įmonės veikla Estijoje ir Latvijoje skatina tirti galimybę pradėti veiklą Skandinavijos šalyse. 2005 metų strateginė užduotis - padidinti rinkos dalį Estijoje ir Latvijoje bei ištirti Suomijos, Norvegijos bei Švedijos rinkas”, - sakė “Novaturo” grupės generalinis direktorius V.Paliūnas.

Lietuvos diplomatija

Lietuva planuoja užmegzti diplomatinius santykius su Iraku ir Libija bei atkurti tarpukariu turėtus diplomatinius santykius su Afganistanu.

Atitinkami sprendimai dėl diplomatinių santykių užmezgimo turėtų būti priimti ministrų kabineto posėdyje trečiadienį.

Gediminas Kirkilas susitinka su Donaldu Ramsfeldu

Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas Vašingtone šiandien susitinka su JAV gynybos sekretoriumi Donaldu Ramsfeldu. Su JAV pareigūnu G. Kirkilas aptars tarptautines operacijas Irake ir Afganistane, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, kitus klausimus.

„Šis vizitas - išskirtinis. Tokio lygio susitikimai paprastai planuojami prieš pusmetį arba prieš metus. G. Kirkilas gavo kvietimą į dvišalį susitikimą praėjus dviem mėnesiams po jo paskyrimo į krašto apsaugos ministro postą“, - Eltai pirmadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Tarptautinių ryšių departamento direktorius Alvydas Kunigėlis.

Anot KAM pareigūno, Lietuvos krašto apsaugos ministro pakvietimas į susitikimą su D. Ramsfeldu rodo išskirtinį JAV dėmesį Lietuvai, prisiėmusiai atsakomybę kartu su sąjungininkėmis dalyvauti atstatant Afganistano provinciją.

Seimas svarstys išvadas dėl KGB rezervo

Seimas posėdyje šiandien svarstys aukštų pareigūnų įtraukimo į KGB rezervą sovietmečiu aplinkybes tyrusios parlamentinės laikinosios komisijos išvadas.

Laikinajai Seimo komisijai buvo pavesta ištirti užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus ir Seimo pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno įtraukimo į KGB rezervą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje aplinkybes, nustatyti, ar jų buvimas dabartinėse pareigose nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, taip pat išsiaiškinti, ar KGB rezervo sąrašuose nėra daugiau aukštų valstybės pareigūnų.

Komisija, be kita ko, konstatavo, jog „kai kurie į SSRS KGB rezervo sąrašus įtraukti asmenys šiuo metu užima valstybės politikų, teisėjų ar valstybės pareigūnų pareigas”, tačiau pati nesiėmė jų viešinti, palikdama Seimui nustatyti paviešinimo tvarką ir sąlygas.

Latvijoje suaktyvėjo Rusijos specialiosios tarnybos

Pasak Latvijos Seimo Pirmininkės Ingridos Ūdrės, Latvijai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, Rusijos specialiųjų tarnybų veikla šioje valstybėje tapo aktyvesnė.

„Mano nuomone, Rusijos specialiosios tarnybos visada rodė labai didelį susidomėjimą Baltijos šalimis. Negalėčiau pasakyti, kad Latvijoje Rusijos specialiųjų tarnybų domėjimasis yra ypatingas. Tačiau Latvijai tapus ES ir ypač NATO nare, šis domėjimasis didėja“, - pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Apskritas stalas“ tvirtino I. Ūdrė.

ELTA primena, jog Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas šių metų pradžioje užsiminė neneigiąs informacijos, jog užsienio žvalgybos siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Latvijos parlamento vadovė savo ruožtu pažymėjo, kad Latvija išlieka priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos, o pastarosios tiekimas į Latviją šiuo metu nutrauktas.

„Negalėčiau sakyti, kad esame tiesiogiai priklausomi nuo Rusijos, tačiau, kalbant apie energetikos sritį, esame nuo jos priklausomi. Latvijoje yra naftos vamzdynai, ir mes suinteresuoti, kad kuo daugiau Rusijos naftos šiais vamzdžiais tekėtų. Žinia, pastaruoju metu mes naftos iš Rusijos negauname. Kaip ir Lietuva, Latvija taip pat yra priklausoma nuo Rusijos dujų“, - sakė Latvijos Seimo vadovė.

VTF vadovas pažeidė tarnybinę etiką

Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas, per medžioklę pats pasinaudojęs ir leidęs pasinaudoti pavaldiniams valstybei priklausančiu automobiliu, pažeidė tarnybinę etiką.

Tai vakar paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs P.Milašausko skundą. Juo VTF vadovas prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog jis įsivėlė į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Teismas pažymėjo, kad valstybės turtas gali būti naudojamas, tačiau tai turi būti susiję su viešuoju interesu, o ne privatiems tikslams. „Etikos principas - nesavanaudiškumas“, - paskelbė teismas, pažymėjęs, kad valdinininkas negali naudotis valstybės turtu savo tikslams, leisti tai daryti savo šeimos nariams ar draugams.