Pratybose aptariamas scenarijus praėjus metams po įsivaizduojamų paliaubų Ukrainoje. Jose Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai raginami apskaičiuoti, ką darytų kaimyninėje šalyje pastebėję kylančius prorusiškus pilietinius neramumus.

Pratybose dalyvaujantiems gynybos ministrams ir generolams pateikiami laikraščių straipsniai apie incidentus, fragmentiška žvalgybos informacija ir socialinių tinklų įrašai. Jie prašomi nuspręsti dėl geriausio veiksmų plano.

Ši užduotis nėra vien hipotetinė. Pernai įvykęs neišaiškintas išpuolis prieš Baltijos jūros povandeninį kabelį, NATO oro erdvę pažeidžiantys Rusijos dronai ir lėktuvai bei padidėjęs Rusijos laivų, keliančių grėsmę Britanijos vandenims, skaičius atkreipė dėmesį į vadinamojo „šiaurės regiono“ pažeidžiamumą.

Po 2014 m. Rusijos invazijos į Krymą Didžioji Britanija subūrė panašiai mąstančių Europos šalių grupę rengtis grėsmėms šiauriniame flange ir įkūrė 10 šalių jungtines ekspedicines pajėgas (angl. Joint Expeditionary Force, JEF).

Šios savaitės karo pratybose dalyvavęs D. Britanijos gynybos ministras Johnas Healey kalbėjosi su „Politico“ lėktuve, skrendančiame iš Norvegijos į Prancūziją, kur jis susitiko su prancūzų kolega.

„Tai šalys, kuriose Rusijos agresija yra kasdienybė. Jos gyvena kaimynystėje su Rusijos karinėmis pajėgomis“, – sakė J. Healey.

„Mūsų šalys gali geriausiai įvertinti riziką, geriausiai reaguoti į grėsmes ir geriausiai įtraukti NATO, kad jis į tai žiūrėtų rimčiau“, – pabrėžė jis.

JEF suburtos iš dalies dėl to, kad šios pajėgos gali veikti greitai, o NATO mechanizmas, kuriam veikti reikia 32 valstybių narių pritarimo, įsisuka kur kas lėčiau.

Norvegijos kariuomenės generolas majoras Gjertas Lage Dyndalis filosofiškai įvertino pavojų savo šaliai. Pasak jo, Rusijos agresija Arktyje nėra naujas reiškinys – tik ji labiau susijusi su ilgalaikiu branduoliniu JAV ir Rusijos konfliktu nei su pačia Norvegija.

Vis dėlto generolas majoras pripažino koordinuoto atsako svarbą, ypač kovojant su hibridiniu karu – „tuo, kas per pastaruosius kelerius metus buvo vystoma visoje Europoje“, ir paminėjo 2022 m. sabotažą prieš Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynus, išaugusį dronų naudojimą ir laivybos maršrutų trikdžius.

Neoficialiai kalbėdami Budė susirinkę gynybos pareigūnai sutinka, kad šios grupės svarba tik didės: JAV savo saugumo prioritetus aiškiai perkelia kitur, nepaisant pagyrų Europai dėl šios veiksmų stiprinant savo pajėgas, pažymi „Politico“.

ELTA primena, kad D. Britanijos vadovaujamos tarptautinės politinės ir karinės gynybinio pobūdžio sąjungos JEF narės yra Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija (visos jos taip pat priklauso NATO). Kaip skelbta šią savaitę, „sustiprintos partnerystės“ statusą šioje sąjungoje trečiadienį taip pat gavo Ukraina.