Popiežius Pranciškus antradienio rytą pažymės nepaprastųjų jubiliejinių metų pradžią 1,2 mlrd. pasaulio katalikų, atidarydamas Šventąsias duris Šv. Petro bazilikos sienoje.

Iškilmingo atidarymo ceremonijos kulminacija įvyks 9 val. 30 min. Vatikano (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai argentinietis pontifikas ištars lotyniškus žodžius „Aperite mihi Porta Iustitiae“ – „Atidarykite man teisingumo duris“.

Prognozuojama, kad dešimtys tūkstančių maldininkų susirinks Vatikano Šv.Petro aikštėje, o ceremonijos, per kurią Pranciškus žengs pro atvertas duris, lydimas dešimčių kardinolų, vyskupų ir vienuolių, vaizdas bus tiesiogiai transliuojamas visame pasaulyje.

Pagal katalikų tradiciją Šventųjų durų, kurios paprastai būna užmūrytos, atidarymas Romoje simbolizuoja Bažnyčios kvietimą tikintiesiems atnaujinti ryšius su Dievu.

Pranciškaus pirmtakas popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris gyvena užsidaręs Vatikane po savo atsistatydinimo 2013 metais dėl pašlijusios sveikatos, irgi buvo pakviestas dalyvauti iškilmingose Šventųjų durų atidarymo apeigose.

Tai bus retas viešas buvusio vokiečio pontifiko pasirodymas. Jis paskutinįkart viešumoje buvo matytas per velionių popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremoniją pernai balandį.

88 metų dvasininkas, kurio sveikata, kaip kalbama, yra itin trapi, veikiausiai nepasiliks dalyvauti mišiose Šv.Petro aikštėje, kurios bus aukojamos po Šventųjų durų atvėrimo.

Antradienio vakarą ant Šv.Petro bazilikos fasado bus rodomos kai kurių talentingiausių gamtos fotografų nuotraukos – ši iniciatyva yra susijusi su Paryžiuje vykstančias pasauline klimato konferencija.

Bažnyčia – ,,gailestingumo liudininkė“

Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.

Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.

Tradiciškai katalikai maldininkai būdavo skatinami nuvykti į Romą, kur galėdavo tikėtis nuodėmių atleidimo, perėję Šventąsias duris jubiliejiniais metais.

Pranciškus faktiškai panaikino šį 700 metų gyvavusį paprotį, nurodęs visoms pasaulio katedroms atverti savo Šventąsias duris. Tai įvyks sekmadienį, kai pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.

Judriose Romos gatvėse, kurias užplūdo maldininkų minios, baiminamasi potencialių išpuolių, todėl per jubiliejaus laikotarpį bus imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių.

„Nėra jokios konkrečios grėsmės, bet kontekstas yra keliantis nerimą“, – sakė Romos prefektas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis) – pareigūnas, kuriam patikėta užtikrinti, kad jubiliejus praeitų sklandžiai ir saugiai.