Šventasis Tėvas savo dviejų dienų kelionę į Maroką išnaudojo pabrėžti tarpreliginio dialogo svarbą. Pranciškus taip pat parėmė Maroko karaliaus Mohammedo VI pastangas skleisti tarpreliginį dialogą skatinančio islamo formą. Maroko karalius taip pat griežtai pasmerkė smurtą Dievo vardu.

Musulmoniškojo Maroko 23 tūkst. Romos katalikų - daugiausia iš Europos ir Užsachario Afrikos - sudaro mažiau nei 1 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra maždaug 35 mln.

„Krikščionys šioje šalyje yra mažuma. Bet, mano nuomone, tai nėra problema, nors aš suprantu, kad kartais jums gali būti sunku“, - susitikime su katalikų bendruomenės atstovais Rabato katedroje kalbėjo pontifikas.

Konservatyvesnių pažiūrų katalikai ne kartą kritikavo argentiniečio popiežiaus poziciją prieš organizuotą ir gana agresyvų bandymą į katalikybę atversti kitų religijų tikinčiuosius.

„Bažnyčia auga ne atverčiant, o pritraukiant. Tai reiškia, mieli draugai, kad mūsų misija, kaip krikštytų žmonių, dvasininkų ir pašventintų vyrų bei moterų, nepriklauso nuo skaičiaus ar dydžio tų vietų, kurias mes užimame, bet nuo mūsų pajėgumų keisti ir kituose pažadinti tikėjimo stebuklą bei gailestingumą“, - aidint aplodismentams sakė Šventasis Tėvas.

Maroko įstatymai nepripažįsta marokiečių, atsivertusių į krikščionybę, kurie yra priversti apeigas atlikti slapta. Atsivertimas iš islamo į krikščionybę šalyje yra uždraustas, o draudimo nepaisymas, kaip ir daugelyje musulmoniškų šalių, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Maroko atveju tai - iki trejų metų nelaisvės.

„Problema yra ne tada, kai mūsų mažai, bet tada, kai mes nereikšmingi“, - sakė popiežius, pakartodamas savo raginimą katalikams būtų dalimi tarpreliginio dialogo pasaulyje, kuris yra „draskomas ekstremizmo ir susiskaldymo politikos“.

Visgi yra ženklų, kad Marokas gali tapti tolerantiškesne valstybe kitų religijų atstovams ir į jas atsivertusiems musulmonams. Šeštadienį pontifikas kartu su šalies karaliumi Mohammedu VI apsilankė institute, kuriame studijuoja būsimi imamai bei kiti islamo dvasininkai, tiek vyrai, tiek ir moterys.

Marokas bando kurti religinės tolerancijos oazės arabų pasaulyje, draskomame smurto proveržių, įvaizdį. Marokas ne kartą kvietė į šalį atvykti musulmonų dvasininkus iš Afrikos ir Europos, žadėdamas apmokyti naujos islamo srovės, kuri esą yra kur kas nuosaikesnė nei kitose šalyse priimti islamo mokymai.