Prašo 2 metų gelbėjimo sandorio su ES

Graikija antradienį paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai šaliai gelbėti, likus vos kelioms valandoms iki paskutinio termino, kada Atėnai turi sumokėti skolas tarptautiniams skolintojams.

„Graikijos vyriausybė šiandien pasiūlė dvejų metų susitarimą su Europos stabilumo mechanizmo valdyba; pagal šį susitarimą būtų visiškai užtikrintas finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola“, – sakoma antradienį paskelbtame Graikijos ministro pirmininko tarnybos pranešime.

Graikija antradienį negrąžins skolos TVF

Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis).

Paklaustas vieno žurnalisto, ar Graikija antradienį iki galutinio termino vidurnaktį atliks mokėjimą, J.Varufakis atsakė: „Ne.“

Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“

Dabartinė finansinės pagalbos Graikijai programa taip pat pasibaigs antradienio vakarą.

Turkija pasirengusi padėti

Turkija antradienį pareiškė esanti „pasirengusi padėti“ savo kaimynei Graikijai išeiti iš gilėjančios finansų krizės, kai Atėnai vis labiau artėja prie nemokumo.

„Mes esame pasirengę padėti Graikijai išgyventi per ekonomikos krizę, bendradarbiaudami turizmo, energetikos ir prekybos srityse“, – pasakė Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) sostinėje Ankaroje.

„Mes norime stiprios Graikijos. Todėl Turkija palankiai nusiteikusi priimti bet kurį pasiūlymą bendradarbiauti“, – sakė jis per televiziją.

A.Davutoglu dar pridūrė, kad artimiausiu laiku Turkijos delegacija vyks į Graikiją į aukšto lygio susitikimą bendradarbiavimo tema, kur būtų galima aptarti ir bendrus veiksmus finansų krizei įveikti.

Turkijos ekonomikos ministras Nihatas Zeybekci (Nichatas Zeibekdžis) pirmadienį pažymėjo – jeigu Graikija pateiks oficialų prašymą dėl finansinės pagalbos, „mes jį įvertinsime“.

A. Merkel: nieko nežinau

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė nežinanti apie jokį naują ES pasiūlymą dėl skolų krizės Graikijai.

Paklausta apie „paskutinės minutės“ sprendinį, kurį, kaip pranešama, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) išdėstė Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras), kanclerė žurnalistams atsakė: „Vienintelis dalykas, kurį žinau, yra tas, kad paskutinis man žinomas pasiūlymas yra praėjusio penktadienio pasiūlymas. Nieko daugiau negaiu pasakyti.“

Anksčiau dieną vienas Komisijos šaltinis pranešė, kad J.-C.Junckeris pateikė naują pasiūlymą, kaip būtų galima susitarti dėl finansinės pagalbos sąlygų, dėl kurių Atėnai yra pasiryžę surengti referendumą.

„Susisiekęs su premjeru Cipru pirmininkas paaiškino, kaip galėtų atrodyti paskutinės minutės susitarimas“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, Atėnai buvo paraginti priimti savaitgalį Graikijos skolintojų pateiktus pasiūlymus ir kviesti šalies rinkėjus pritarti jiems per plebiscitą, kurį planuojama surengti liepos 5 dieną.

Stovi ant bankroto slenksčio

Graikija antradienį atrodo neišvengiamai artėjanti prie bankroto, neįstengdama atlikti svarbaus mokėjimo Tarptautiniam valiutos fondo (TVF), taip pat didėjant baimei dėl galimo chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos, kai Atėnams suteikta tarptautinė finansinės pagalbos programa taip jau bus pasibaigusi.

Premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ragino graikus atmesti griežtus skolintojų reikalavimus per sekmadienį vyksiantį referendumą, bet taip pat prašė pratęsti pagalbos programą, kad Atėnų neištiktų krachas.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) patvirtino, kad Atėnai negrąžins TVF 1,5 mlrd. eurų skolos, kurios galutinis terminas sukaks iki trečiadienio vidurnakčio.

Paklaustas vieno žurnalisto, ar Graikija antradienį iki galutinio termino vidurnaktį atliks mokėjimą, J.Varufakis atsakė: „Ne.“

Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“

„(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?, – anksčiau pareiškė A.Cipras, kalbėdamas per televiziją. – Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta.“

Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.

Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Plebiscito dalyviai galės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.

Laikas pasakyti tiesą 

Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) karčiai priekaištavo A.Ciprui, sakydamas, kad jaučiasi „išduotas“ jo kairiosios partijos „Syriza“ vyriausybės elgesio, pridūręs, kad atėjo laikas rinkėjams pasakyti „tiesą“.

„Ne“ reikš, kad ir kaip bus suformuluotas klausimas, jog Graikija tarė ne Europai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė J.-C.Junckeris, kuris buvo A.Cipro artimiausias, o kai kada ir vienintelis sąjungininkas per penkis mėnesius trukusias derybas.

Bet J.Varufakis, atsikirto pareikšdamas Britanijos dienraščiui „The Daily Telegraph“, kad Atėnai gali imtis teisinių priemonių, kad užkirstų kelią šalies pašalinimui iš euro zonos.

„Graikijos vyriausybė pasinaudos visomis mūsų teisinėmis priemonėmis“, – laikraštis citavo ministrą.

„Gauname patarimų ir neabejotinai svarstysimės galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. ES (Europos Sąjungos) sutartyse nenumatomas išėjimas iš euro zonos, ir mes atsisakome jį priimti. Mūsų narystės (nutraukimas) negali būti svarstomas“, – pareiškė jis.

Pačioje Graikijoje, kurios bankai nedirbs ištisą savaitę, sukrėsti gyventojai rikiavosi ilgose eilėse prie bankomatų, o kai kurie laukė po kelias valandas, kad galėtų išsigryninti didžiausią leidžiamą sumą – 60 eurų per dieną.

Staigi arba lėta mirtis 

„Atrodo, kad teks balsuoti dėl staigios mirties arba lėtos mirties“, – Atėnuose skundėsi 38 metų biuro vadybininkė, vardu Marija (Maria), norinti, kad Graikija liktų Europos Sąjungoje.

„Atrodo, kad žaidimas baigtas“, – pridūrė ji.

Kita vertus, daugelis graikų palaiko vyriausybės poziciją nenusileisti skolintojų reikalavimams, kaltindami kreditorius dėl kelerius metus trukusios skausmingos recesijos savo reikalavimais smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas.

Daugiau negu 17 tūkst. žmonių išėjo į gatves Atėnuose ir šalies antrajame didžiausiame mieste Salonikuose, protestuodami prieš naujausius skolintojų pasiūlymus.

„Mūsų gyvenimai nepriklauso kreditoriams!“ – skelbė demonstrantų transparantai sostinėje.

Graikijos neišvengiamas nemokumas veda šalį ir visą euro zoną į nežinomus vandenis.

Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.