Popiežius Pranciškus antradienį atvėrė Vatikano Šv.Petro bazilikos Šventąsias duris per Gailestingumo jubiliejaus pradžios iškilmes, tęsdamas 700 metų senumo tradiciją, tačiau ragindamas Bažnyčią su atjauta priimti šiuolaikinį pasaulį.

Pranciškus paskelbė metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų, siekdamas pabrėžti pagrindinį savo pontifikato naratyvą: kad Katalikų Bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.

Pasibaigus mišioms Šv.Petro aikštėje argentinietis pontifikas, stovėdamas priešais puošnias Šventąsias duris, turėjo ištarti lotyniškus žodžius „Haec porta Domini. Aperite mihi Portas Iustitiae“ – „Štai Viešpaties durys. Atidarykite man teisingumo duris“, tada atidaryti jas pastumdamas.

Tačiau nusižengdamas tradicijai Pranciškus šią frazę ištarė italų, o ne lotynų kalba, likdamas ištikimas savo įpročiui modernizuoti.

78 metų maždaug dviem minutėms stabtelėjo ant renesansinės bazilikos slenksčio tyliai melsdamasis, o tada žengė per atvertas duris, tęsiantis ceremonijai, simbolizuojančiai tikinčiojo gyvenimo kelią ir aukas, kurios turi būti atliktos, siekiant pelnyti Dievo malonę.

Antrasis per duris žengė 88 metų atsistatydinęs popiežius emeritas Benediktas XVI, ramsčiuodamasis lazdele ir lydimas jį prilaikančio dvasininko. Pranciškaus pirmtakas, kurio sveikata yra labai pašlijusi, pastaruoju metu gyveno užsidaręs Vatikane ir retai rodydavosi viešumoje.

Paskutinįkart buvęs pontifikas vokietis buvo matytas per velionių popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremoniją pernai balandį.

Paskui juos pro Šventąsias duris žengė šimtai kardinolų, vyskupų ir vyrų bei moterų vienuoliškųjų bendrijų narių.

Atrasti begalinį gailestingumą

Prognozuojama, kad apie 10 mln. tikinčiųjų žengs per tas duris per ateinančius 12 mėnesių, atlikdami piligrimystės ritualą, kurio tradicija gyvuoja šimtmečius.

„Pereiti per Šventąsias duris reiškia iš naujo atrasti begalinį gailestingumą, rodomą Tėvo, kuris priima kiekvieną žmogų ir asmeniškai bendrauja su kiekvienu iš jų“, – Pranciškus sakė mišių, aukotų prieš durų atvėrimo ceremoniją, homilijoje.

Popiežius taip pat pabrėžė, koks svarbus yra jo sprendimas paskelbti jubiliejų minint Vatikano II Susirinkimo pabaigos metines. Tas vyskupų suvažiavimas buvo itin svarbus pastangoms modernizuoti Bažnyčią, o Pranciškus stengiasi būti to proceso tęsėju.

„Kiek daug nusižengiame Viešpačius ir jo malonei, kalbėdami, kad už nuodėmes baudžiama jo teisingumu, prieš paminėdami, kad už jas atleidžiama Jo gailestingumu“, – kalbėjo Pranciškus žmonėms, lietingą dieną dalyvavusiems mišiose, skirtose gruodžio 8-ąją švenčiamai Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventei.

„Turime gailestingumą kelti prieš teisingumą, o bet kokiu atveju Dievo teisingumas visada bus jo gailestingumo šviesoje“, – pridūrė pontifikas.

Pranciškus sakė, kad 7-ame dešimtmetyje vykęs Vatikano 2-asis susitikimas leido Bažnyčiai išeiti iš savo susikurto kiauto.

„Taip buvo tęsiama kelione, per kurią žmonės susitinkami ten, kur jie gyvena: jų miestuose ir namuose, jų darbo vietose, – aiškino jis. – Kur tik esama žmonių, Bažnyčia raginama juos pasiekti ir nešti jiems Evangelijos džiaugsmą.“

Nors dėl pastaruoju metu pasaulį supurčiusių teroro atakų buvo imtasi itin griežtų saugumo priemonių, Vatikanas nurodė, kad 70 tūkst. maldininkų buvo susirinkę Šv.Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse, stebėdami, kaip popiežius atidaro renesansinės bazilikos fasado duris, kurios paprastai būna užmūrytos.

Apie 5 000 policininkų, karabinierių ir karių buvo papildomai sutelkti aplink Romą, o virš miesto buvo paskelbta neskraidymo zona, siekianti apsaugoti maldininkus, plūstančius į Vatikaną pėsčiomis, automobiliais, traukiniais ir lėktuvais.

Antradienio iškilmes vakare užbaigs speciali meno instaliacija aplinkosaugos tema, per kurią iškilių fotografų padarytos gamtos nuotraukos bus projektuojamos ant Šv.Petro bazilikos fasado. Ši iniciatyva yra susijusi su Paryžiuje šiuo metu vykstančia pasaulines klimato konferencija.

Dievas visada atleidžia

Šv.Petro bazilikos Šventosios durys, esančios į dešinę nuo jos pagrindinio įėjimo, yra papuoštos 16 bronzinių panelių, vaizduojančio žmogaus nuodėmių atleidimą gailestingumu.

„Turime suvokti žinią, kad Dievas visada mums atleidžia – būtent šią žinią mums pateikia popiežius“, – sakė iš Buenos Airių atvykusi maldininkė Maria Sila (Marija Sila), laukdama prasidedančių mišių.

Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų, o daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą ir pelnyti indulgenciją – nuodėmių atleidimą – ir sutrumpinti buvimą Skaistykloje.

Kitaip negu Martino Lutherio (Martino Liuterio) laikais, dabar jubiliejaus indulgencijos yra nemokamos: jas pelno visi, praėję Šventąsias duris.

Vėliausias jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Tąsyk Romą aplankė apie 25 mln. piligrimų, o mieste ta proga buvo vykdomi milijonus dolerių kainavę renovacijos projektai.

Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Šventąsias duris, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.

Sekmadienį pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.

Vis dėlto Italijos pareigūnai nepraleido progos skirti milijonų eurų dešimtims viešųjų projektų visoje sostinėje, iš kurių praktiškai nei vienas nebuvo užbaigtas.

Būti gailestingumo liudininke

Pranciškus jubiliejų paskelbė minėdamas savo pontifikato antrųjų metų sukaktį, sakydamas, kad nori „suteikti kiekvienam mūsų laikų vyrui ir kiekvienai moteriai“. Tokia pozicija atitinka jo nuostatą, kad Bažnyčia turi tapti „lauko ligonine“ sužalotoms sieloms, kuris sužeistieji yra gailestingai priimami ir mylimi, o ne teisiami.

Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.

Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.