Pereiti į pagrindinį turinį

Prancūzai atsisveikina su buvusiu prezidentu J. Chiracu

2019-09-29 14:45
BNS inf.

Prancūzijos visuomenė sekmadienį atsisveikina su velioniu prezidentu Jacques'u Chiracu (Žaku Širaku), kuris, nepaisant nevienareikšmiškai vertinamo politinio palikimo, mielai prisimenamas kaip charizmatiškas vidaus ir tarptautinės politikos milžinas.

J. Chiracas, kurio aukšto rango politinė karjera truko tris dešimtmečius ir kurią vainikavo 12 prezidentavimo metų (1995-2017), mirė ketvirtadienį būdamas 86-erių.

Jam mirus ėmė plūsti užuojautos iš viso pasaulio, tačiau tuo pačiu imta klausti, ką gero iš tikrųjų šis politikas nuveikė per ilgus buvimo valdžioje metus, ir vėl prisiminta, kad 2011 metais jis buvo teismo pripažintas kaltu dėl korupcijos tuo metu, kai ėjo Paryžiaus mero pareigas.

Nepaisant to, laikraščio „Le Journal du Dimanche“ paskelbta apklausa parodė, jog prancūzai J. Chiracą laiko geriausiu šių laikų prezidentu, kartu su Charles'iu de Gaulle'iu (Šarliu de Goliu).

Sekmadienį J. Chiraco palaikai buvo pašarvoti Invalidų rūmų Šv. Liudviko bažnyčioje, ten su velioniu gali atsisveikinti visuomenė. 

Prieš tai prie karsto įvyko pamaldos, kuriose dalyvavo tik velionio artimieji, tarp jų duktė Claude (Klod). Buvusio prezidento žmona 86-erių Bernadette (Bernadet), su kuria jis kartu išgyveno šešis dešimtmečius, nedalyvavo.  

Po to į bažnyčią buvo įleisti visi norintieji. Šimtai žmonių rikiavosi eilėje prie Invalidų komplekso, norėdami pamatyti Prancūzijos vėliava uždengtą karstą, šalia kurio – mojuojančio prezidento nuotrauka.

Žmonėms buvo leista įeiti nedidelėmis grupėmis. Kai kurie žegnojosi, o kiti fotografavo.

„Chiracas atstovavo tam tikrai epochai, – sakė 21 metų Marinas Menzinas (Marenas Menzenas). – Jei šiandien jis būtų matęs tą eilę, jis būtų įšokęs į minią ir spaudęs rankas“.

Ceremonijoje dalyvaus V. Putinas 

Nuo ketvirtadienio vakaro Prancūzijos prezidentūra atvėrė Eliziejaus rūmų duris visiems, norintiems pasirašyti užuojautos knygose. Iki šeštadienio vakaro tą buvo padarę 5 tūkst. žmonių.

Pirmadienis Prancūzijoje paskelbtas nacionalinio gedulo diena. Visose valstybinėse įstaigose  ir mokyklose velionio atminimas bus pagerbtas tylos minute.

12 val. Lietuvos laiku karstas su J. Chiraco palaikais bus išvežtas iš Invalidų ansamblio ir, lydimas karinio kortežo, vežamas Paryžiaus gatvėmis į Šv. Sulpicijaus bažnyčią, kur įvyks oficiali atsisveikinimo ceremonija. Joje dalyvaus prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Kaip pranešė Eliziejaus rūmai, ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti maždaug 30 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir kiti. Ketina atvykti ir buvę lyderiai, kadaise glaudžiai dirbę su J. Chiracu, tarp jų – buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Su velioniu taip pat atsisveikins buvę Prancūzijos prezidentai Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Francois Hollande'as (Fransua Holandas) bei dabartiniai šalies politikai, tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurios tėvas Jean-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) neslėpė priešiškumo J. Chiracui.

Turėtų dalyvauti ir retai viešumoje bepasirodantis trečiasis Prancūzijos 5-osios Respublikos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as (Valeri Žiskaras d'Estenas). 93-erių buvęs politikas jau pergyveno savo įpėdinius Francois Mitterrandą (Fransua Miteraną), kuris mirė 1996 metais, ir J. Chiracą.

Pastarasis bus palaidotas Monparnaso kapinėse sostinės pietuose, šalia 2016 metais mirusios dukters Laurence (Lorans).

„Ne angelas“

Bene svarbiausias J. Chiraco politinis sprendimas buvo nepritarimas JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003 metais. Taip pat jam vadovaujant buvo reikšmingai sumažintas žuvusiųjų keliuose skaičius, jis pripažino Prancūzijos vaidmenį deportuojant žydus Antrojo pasaulinio karo metais ir įspėjo apie klimato kaitos riziką dar prieš tai, kai šis klausimas tapo svarbiu politinės darbotvarkės klausimu.

Vis dėlto daugelis pažymi ne jo politinius pasiekimus, o charizmą ir tikrą meilę savo šaliai. Kaip ketvirtadienį pabrėžė E. Macronas, J. Chiracas „įkūnijo tam tikrą Prancūzijos idėją“. 

Remiantis „Le Journal du Dimanche“ paskelbta „Ifop“ apklausa, 30 proc. prancūzų mano, kad J. Chiracas buvo geriausias šalies prezidentas. Toks pat procentas apklaustųjų geriausiu šių laikų prezidentu laiko Ch. de Gaulle'į.

„Akivaizdu, kad Chiracas nebuvo angelas“, – rašoma žurnalo redakcijos skiltyje. Anot jos, buvęs prezidentas dėl valdžios kartais peržengdavo ribą.

„Tačiau ar patirti visus šiuos išbandymus ir įkūnyti tautos dvasią nėra didžio prezidento palikimas? Tai yra bent jau didžio žmogaus palikimas," – priduriama skiltyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų