Pasak jo, joks naujas susitarimas negalėtų suteikti Britanijai geresnių sąlygų negu ji galėtų turėti likdama 28 nares turinčioje Bendrijoje.

Jis yra dar vienas ES lyderis, tvirtinantis, kad Londonas privalo parengti išstojimo iš ES susitarimą, į kurį įeitų ir išstojimo sąskaita, Bendrijos skaičiavimais sieksianti 60 mlrd. eurų. Jo manymu, tik po to bus galima pereiti prie derybų apie ateities santykius.

Tuo tarpu Britanija mano, kad ši išstojimo sąskaita, kuri turės padengti biudžeto įsipareigojimus ir indėlį į pensijas ES darbuotojams, turėtų siekti apie 20 mlrd. eurų, nurodo šaltiniai iš Europos.

„Privalome iš pradžių aptarti sąlygas, kuriomis vyks išstojimas, ir daryti tai tuo laiku, kuris yra skirtas deryboms, nešvaistant laiko“, – sakė B. Cazeneuve'as po derybų su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).

Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) pažadėjo iki kovo pabaigos aktyvuoti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejus metus truksiančias derybas dėl išstojimo iš Bendrijos.

Pasak B. Cazeneuve'o, tai turėtų įvykti „siekiant užtikrinti, kad bus ginami ES interesai, ir kad iš ES pasitraukianti valstybė negautų daugiau naudos iš geresnio režimo, nei tas, kuriuo tarpusavyje naudojasi šalys narės“.

J.-C. Junckeris, buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas, dabar vadovaujantis ES vykdomosios valdžios organui, taip pat yra pateikęs panašų perspėjimą Britanijai.

„Susitarėme dėl esminio dalyko: tas susitarimas, kuris vieną dieną bus pasiūlytas Jungtinei Karalystei, neturėtų būti toks palankus“, – sakė jis.

Th. May savo ruožtu yra sakiusi, kad ji norinti išlaikyti Britanijai kuo didesnę prieigą prie ES bendros rinkos, tačiau sieks riboti imigraciją iš ES šalių. Tuo tarpu Briuselis teigia, kad ji negalinti išsirinkti to, ko nori.