Be to, anot Jungtinės Karalystės leidinio, Budapeštas gali susilpninti savo promaskvietišką kursą, jei derybos su Prancūzija dėl to bus sėkmingos, o tuo atveju Europos Sąjungai būtų lengviau pritaikyti sankcijas „Rosatom“.

„Financial Times“ duomenimis, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) aptarė Pakšo AE plėtros projektą per anksčiau šį mėnesį vykusį susitikimą. Kita vertus, leidinys pažymi, jog Vengrija kol kas nėra pasirengusi nutraukti bendradarbiavimo su Rusija branduolinės energetikos srityje.

1982 metais pradėjusi veikti Pakšo jėgainė turi keturis rusiškus VVER-440 reaktorius, kurių bendra galia – beveik 2000 megavatų. Pernai gruodį Vengrijos parlamentas pritarė vyriausybės siūlymui jų eksploatavimo laiką pratęsti 20 metų, sustiprinus saugumą. Be to, numatyta jėgainės pajėgumą padvigubinti dviem naujais energijos blokais.

„Rosatom“ praėjusių metų vasaros pabaigoje skelbė gavusi Vengrijos institucijų leidimus statyti penktąjį ir šeštąjį Pakšo AE reaktorius pagal dar 2014-aisiais pasirašytą sutartį, kurią vėliau tyrė Europos Komisija dėl atitikimo ES konkurencijos taisyklėms, Budapeštui atmetus Prancūzijos „Areva“ ir JAV „Westinghouse“ pasiūlymus.