Senas protestų tradicijas turintys prancūzai vėl sutrikdė savo šalies gyvenimą. Vakar Prancūzijoje vyko juodojo ketvirtadienio streikas, kuriuo protestuota prieš prezidento Nicolas Sarkozy priemones ekonomikos krizei išspręsti.

Paralyžiavo šalį

Streiką dar trečiadienį vakare pradėjo valstybinės geležinkelių bendrovės darbuotojai, o ketvirtadienį streikavo šimtai tūkstančių valstybinio ir privataus sektorių darbuotojų.

Milijonai žmonių susidūrė su transporto chaosu, nes geležinkelių ir metropoliteno traukinių eismas buvo sumažintas iki minimumo, sutriko lėktuvų skrydžių grafikas.

Oro linijų bendrovės atšaukė trečdalį skrydžių iš Paryžiaus Orli oro uosto ir 10 proc. skrydžių iš pagrindinio tarptautinio Charles'io de Gaulle'io oro uosto.

Valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF pranešė, kad vakar važiavo tik 60 proc. greitųjų traukinių TGV, o regioninių traukinių ir Paryžiaus metropoliteno eismas sutriko dar labiau.

Vakar neveikė ir daugelis valstybinių mokyklų bei įstaigų. Visi nacionaliniai teatrai ir virtinė mažesnių salių atšaukė ketvirtadienio vakaro renginius.

Šimtai protesto akcijų

Juodojo ketvirtadienio organizatoriai – Prancūzijos profesinės sąjungos – neapsiribojo vien streiku. Šimtai tūkstančių prancūzų vakar dalyvavo dviejuose šimtuose protestų, kurie buvo rengiami visos šalies miestuose. Per juos prezidento N.Sarkozy dešiniųjų vyriausybė raginta imtis veiksmų darbo vietoms apsaugoti ir socialinės apsaugos sistemai išlaikyti.

"Mums reikia išreikšti ... pasipiktinimą", – sakė nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas François Chérèque'as. Jis kaltino N.Sarkozy stumiant verslui palankią reformų darbotvarkę.

Didėjant nedarbui, profesinių sąjungų lyderiai sako, kad Prancūzijos darbuotojai neturėtų apmokėti sąskaitų už šią krizę, kuri jau privertė vyriausybę skirti milijonines finansines injekcijas šalies bankams, automobilių gamintojams ir kitiems sunkioje padėtyje atsidūrusiems sektoriams.

Padėtis klaiki

N.Sarkozy į valdžią 2007 m. gegužę atėjo žadėdamas pakelti gyvenimo lygį ir išjudinti ekonomiką, bet buvo priverstas atidėti 360 mlrd. eurų valstybės pinigų, kad apdraustų su sunkumais susidūrusius bankus. Prezidentas paskelbė apie 26 mlrd. eurų stimulų paketą ir pažadėjo tęsti nepopuliarias reformas valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičiui sumažinti ir darbo rinkai liberalizuoti.

"Suprantu jūsų sunkumus, – anksčiau šią savaitę sakė N.Sarkozy. – Tačiau taip pat nenoriu stabdyti judėjimo reformos link."

Pernai Prancūzija vos išvengė recesijos, bet ekspertai prognozuoja, kad 2009-aisiais ekonomika pirmą kartą nuo 1993 m. lėtės. Antroji pagal dydį euro zonos valstybė praėjusių metų pabaigoje taip pat peržengė simbolinę 2 mln. bedarbių ribą.