Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. ryto vietos (9 val. Lietuvos) laiku po to, kai anksčiau savaitgalį galėjo pradėti balsuoti ir Prancūzijos užjūrio teritorijose esantys rinkėjai.

Po šių rinkimų Prancūzijoje gali būti suformuota pirmoji kraštutinių dešiniųjų vyriausybė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai šalį buvo okupavę naciai, arba apskritai gali nelikti daugumos.

Rinkimuose varžysis kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN), prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristų aljansas ir Naujojo liaudies fronto koalicija, kurią sudaro centro kairiųjų, žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų politikai.

Visuomenės apklausose pirmaujantis RN tikisi, kad jam pavyks gauti absoliučią daugumą – bent 289 iš 577 vietų.

Prancūzijos prezidentas pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbė po to, kai Europos Parlamento rinkimuose jo centristus įveikė RN.

E. Macrono kadencija baigiasi 2027 metais, ir jis yra sakęs, kad nežada trauktis iš prezidento posto anksčiau.

Jei daugumą vietų gaus kita nei jo partija, E. Macronas bus priverstas paskirti premjerą, priklausantį naujajai daugumai.

Esant tokiai situacijai, kuri Prancūzijoje vadinama kohabitacija, vyriausybė vykdytų politiką, tiksliai neatitinkančią E. Macrono plano. Tačiau Prancūzijos prezidentas tokiu atveju vis tiek tartų paskutinį žodį užsienio politikoje.

RN lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) sakė, kad jei jis taptų ministru pirmininku, nepritartų Prancūzijos karių siuntimui į Ukrainą – šios galimybės E. Macronas neatmetė. J. Bardella taip pat pareiškė, kad neleistų Prancūzijai tiekti tolimojo nuotolio raketų ir kitos ginkluotės, leidžiančios smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.