Suskaičiavus balsus 3 565 iš 10 228 balsavimo apylinkių paaiškėjo, kad konservatyvių pažiūrų F.Fillonas lenkia labiau centristinės pakraipos varžovą Alainą Juppe (Aleną Žiupė) 68,7 proc. balsų prieš 31,3 procento.

Dešiniųjų rinkėjai balsavo antrą sekmadienį iš eilės, rinkdami kandidatą, kuris, kaip prognozuojama, susirems su kraštutinio dešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen) gegužę vyksiančių prezidento rinkimų antrajame ture.

Lapkričio 27-ąją vykusiame balsavime dalyvavo 4,2–4,6 mln. rinkėjų, rodo viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE tyrimas, kurio rezultatus paskelbė televizija BFM.

Pirmajame pirminių rinkimų ture lapkričio 20 dieną F.Fillonas laimėjo, surinkęs 44,1 proc. balsų, o už A.Juppe balsavo 28,5 proc. dalyvių.

Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) stulbinamos pergalės per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus dėmesys nukrypo į rinkimus Prancūzijoje, kur tradicinės vyraujančios pakraipos politikai irgi stengsis atremti ultradešiniosios kandidatės iššūkį.

Nugalėtojo balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su M.Le Pen – antisisteminę kandidatę, trokštančią pakartoti netikėtą D.Trumpo pergalę Amerikoje.

Atrodo, kad antrajame ture rinkėjai buvo dar aktyvesni negu prieš savaitę įvykusiame pirmajame, kai 62 F.Fillonas netikėtai užėmė pirmąją poziciją tarp septynių kandidatų.

„Laukiu rinkėjų verdikto – dabar kalba jie“, – F.Fillonas pareiškė anksčiau sekmadienį, kai atidavė savo balsą Paryžiuje.

Politikas, premjero poste dirbęs 2007–2012 metais, perspėjo, kad Prancūzija yra atsidūrusi „ant sukilimo slenksčio“. F.Fillonas įsitikinęs, kad jo planas panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pailginti darbo valandas padės išjudinti vangią ekonomiką.

Šis uolus katalikas taip pat laikosi griežtos pozicijos imigrantų ir musulmonų atžvilgiu. Praeitą savaitę jis naujai atvykusiems į Prancūziją žmonėms pareiškė: „Kai ateini į kieno nors kito namus, netampi jų šeimininku.“