G. Darmaninas per spaudos konferenciją pareiškė, jog tai galėtų padėti „išvengti painiavos“ tais atvejais, kai policija priversta imtis veiksmų prieš nepaklusnius protestuotojus.

Tačiau žurnalistų profesinės sąjungos sako, kad policija gali interpretuoti šią iniciatyvą kaip žalią šviesą neleisti reporteriams dirbti savo darbą ir viešinti galimus saugumo pajėgų piktnaudžiavimo atvejus.

Savo komentarus G. Darmaninas išsakė, policijai antradienį sulaikius vieną Prancūzijos visuomeninės televizijos žurnalistą, mėginusį nušviesti protestą prieš naują saugumo įstatymą prie parlamento Paryžiuje. Šio svarstomo teisės akto autoriai siūlo riboti galimybes skelbti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose matyti veiksmų besiimančių pareigūnų veidai.

Tas žurnalistas buvo laikomas visą naktį areštinėje ir buvo paleistas tik apie ketvirtadienio vidurdienį, o jo kolegos pareiškė, kad jiems buvo neleista filmuoti areštų policijai vaikant demonstraciją.

Naujuoju įstatymu būtų uždrausta viešinti policijos pareigūnų atvaizdus, siekiant pakenkti jų „fizinei ar psichologinei neliečiamybei“. Daugeliu atvejų pareigūnų veidai turėtų būti užtušuoti.

Pastaraisiais metais prancūzų policija kritikuojama dėl numanomo brutalaus elgesio su protestuotojais ir įtarimais nusikaltėliais, ypač juodaodžiais ir arabais.

Virtinė nufilmuotų ir socialiniuose tinkluose paviešintų incidentų išprovokavo raginimus inicijuoti policijos reformą, taip pat daugybę demonstracijų.

Tačiau policininkai skundžiasi, kad vykdydami pareigas jie rizikuoja savo sveikata, atkreipdami dėmesį, jog pastaraisiais metais dešimtys pareigūnų buvo sužeisti per susirėmimus su protestuotojais.

Praėjusį mėnesį Paryžiaus apylinkėse įvykdyta ataka prieš vieną policijos nuovadą, kurią užpuolė dešimtys plieniniais strypais ginkluotų ir fejerverkus svaidžiusių asmenų, paskatino vyriausybę imtis konkrečių priemonių.

G. Darmaninas, uoliai ginantis prieštaringai vertinamą naują „visapusišką saugumo“ įstatymo projektą, trečiadienį pareiškė, kad žurnalistai turėtų prisistatyti valdžios atstovams, „pranešti apie save, kad policija juos saugotų,.. kad atliktų savo kaip žurnalistų darbą per protestus“.

Jis vėliau tviteryje patikslino, kad tai nebūtų būtina, tačiau žiniasklaidos profesinės sąjungos vis tik išreiškė susirūpinimą, kad ministro pareiškimas pasiųs klaidingą signalą policijai, ieškančiai dingsties kištis į reporterių darbą.

Laisvosios spaudos gynėjai šeštadienį planuoja surengti demonstracijų Paryžiuje ir kitur Prancūzijoje.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba perspėjo, kad naujas saugumo teisės aktas, jei bus priimtas, „galėtų atgrasyti ir net bausti tuos, kas gali viešinti potencialiai teisėsaugos daromų žmogaus teisių pažeidimų elementus, taip pat suteikti tam tikrą imunitetą“.

Prancūzijos žmogaus teisių ombudsmenė taip pat įspėjo apie įstatymo projekto keliamą „didelį pavojų“, pabrėždama: „Skelbti medžiagą, susijusią su policijos intervencijomis, yra teisėta ir būtina norint, kad demokratija veiktų.“