Pereiti į pagrindinį turinį

Prasidėjo Italijos bankų gelbėjimas

Italija meta didžiules lėšas šalies bankams gelbėti – tam skiriama 20 mlrd. eurų. Pirmasis į vyriausybę pagalbos kreipėsi sunkumų slegiamas "Monte dei Paschi di Siena" (BMPS) bankas. Tiesa, analitikai įspėjo, kad jo pėdomis paseks ir kiti Italijos bankai.

Scanpix nuotr.

Ėmėsi gelbėti

Pagal potvarkį, kurį Italijos Vyriausybė išleido praėjusią savaitę, šalis laikinai perims BMPS bei siūlo bankui kapitalą pagal vadinamojo prevencinio rekapitalizavimo schemą, suderintą su Europos Komisija.

Pagal šią schemą valstybė pateikia garantijas, kad bankas yra mokus ir kad vyriausybė atgaus savo pinigus.

Seniausias pasaulio bankas BMPS jau kurį laiką buvo įvardijamas vienu iš realiausių pretendentų užverti duris, jeigu vyriausybė neskirs jam finansinės paramos. Nors BMPS buvo skirta laiko susitvarkyti su problemomis, kiek anksčiau bankas pripažino, jog nesugebėjo rinkoje pritraukti 5 mlrd. eurų savo kapitalo bazei sustiprinti.

Be BMPS, Italijoje veikia dar maždaug 700 bankų, kuriuos slegianti blogųjų paskolų našta sudaro net apie 360 mlrd. eurų.

Tiesa, Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas ramino, kad 20 mlrd. eurų "pakaks siekiant patenkinti poreikius, nustatytus atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis", kuris vykdomas norint nustatyti, ar bankas turi pakankamą kapitalą.

Susidūrė su sunkumais

Analitikai spėja, kad vyriausybės finansinės pagalbos taip pat gali paprašyti tokie bankai kaip "Veneto Banca" bei "Banca Popolare di Vicenza".

BMPS – trečias pagal dydį Italijos bankas – jau kurį laiką bandė parduoti investuotojams naujų akcijų. Galiausiai BMPS pripažino, kad bandymas gauti reikiamą kapitalą buvo nesėkmingas. Įgyvendinęs atskirą obligacijų konvertavimo į akcijas planą, bankas savo iždą papildė tik kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

"Pritraukti 5 mlrd. eurų buvo neįmanoma", – pripažino BMPS, kuriam liko vienintelis būdas – kreiptis į vyriausybę, kad ši mokesčių mokėtojų pinigais išlaikytų jį veikiantį.

Vartotojų organizacija "Codacons" yra apytikriai paskaičiavusi, kad Italijos gelbėjimo fondas (20 mlrd. eurų) kiekvienai Italijos šeimai gali atsieiti 833 eurus.

BMPS taip pat paskelbė, kad jam nepavyko pritraukti ir pagrindinio investuotojo, nors anksčiau bankas tikėjosi didelės investicijos iš Kataro.

BMPS akcijų kursas po banko pareiškimo apie nepavykusį kapitalo pritraukimo planą Milano biržoje smuko 7,5 proc. Nuo šių metų pradžios BMPS akcijos atpigo net 87 proc.

Galiausiai praėjusios savaitės pabaigoje prekyba banko akcijomis buvo apskritai sustabdyta.

Politiniai padariniai?

Siekdama sustabdyti bet kokią krizę bankų sektoriuje, Italijos vyriausybė leido suprasti, kad yra pasirengusi įsikišti, jeigu to reikėtų.

Tiesa, Romą varžo ES nustatytos taisyklės, pagal kurias prie finansinių institucijų gelbėjimo turi prisidėti ir investuotojai, o ne tik mokesčių mokėtojai. Tačiau toks privalomas naštos pasidalijimas Italijos vyriausybei kelia nerimą, mat nemažą BMPS obligacijų dalį valdo maždaug 40 tūkst. smulkiųjų akcininkų, kurių pyktis gali tapti politiniu dinamitu.

Mažmeniniams investuotojams pernai jau teko prisidėti prie keturių mažesnių bankų gelbėjimo. Dėl to buvo surengta ne viena demonstracija, o mažiausiai vienas žmogus nusižudė. Vyriausybė nenori, kad šis scenarijus pasikartotų.

Rizikinga veikla

1472 m. Sienoje įkurtą BMPS problemos slegia metų metus. 2007 m. banką pakirto nesėkmingas sandoris – už banką "Antonveneta" BMPS sumokėjo dukart daugiau, negu tas bankas buvo vertas.

Netrukus po to kilo skandalas, kai banko vadovybė buvo apkaltinta sukčiavimu ir lėšų švaistymu. Vėliau BMPS patyrė milžiniškų nuostolių, dėl kurių buvo priverstas taupyti.

2015 m. bankas pirmą kartą per penkerius metus gavo pelno. Tačiau jo Achilo kulnas – neveiksnios arba blogosios paskolos, kurių bendra vertė, apytikriais skaičiavimais, siekia net 45 mlrd. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų