„Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai. Tai taip pat yra susiję su labai konkrečiais dalykais – NATO saugumo planavimu“, – aiškino Suomijos vyriausybės vadovė.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.

Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkija yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi pritarti Suomijos stojimui į aljansą, bet ne Švedijos.

Ankara iki šiol nesutinka ratifikuoti Švedijos narystės paraiškos, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.

Ketvirtadienį lankydamasis Turkijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Ankarai pasakė, jog atėjo laikas jai ratifikuoti Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į šį Vakarų gynybos aljansą.

„Toliau manau, kad atėjo laikas ratifikuoti ir Suomijos, ir Švedijos [stojimą]", – sakė J. Stoltenbergas per derybas Ankaroje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlumi).