Rusijos gelbėtojai katastrofos vietoje nerado visų tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio palaikų ir į jo karstą įdėjo kito žmogaus ranką, tvirtina Lenkijos žiniasklaida.
Velionio broliui dvyniui Jarosławui Kaczyńskiui artimi šaltiniai pranešė laikraščiui "Rzeczpospolita", kad prezidento karste atsidūrė su juo žuvusio generolo ranka. Pastarojo pavardės laikraštis nepaskelbė ir nepaaiškino, kaip galūnė buvo atpažinta.
Minėtų šaltinių duomenimis, Rusijos gelbėtojai nerado visų L.Kaczyńskio kūno dalių. Tikėdamiesi tai nuslėpti ir išvengti tarptautinio skandalo, jie esą įdėjo į karstą kitos aukos nuplėštą galūnę.
Didžiosios Britanijos laikraštis "The Times" rašė, kad ši painiava ir neatsakingai atliktas tyrimas gali pakenkti Varšuvos ir Maskvos santykiams. Juos ilgą laiką gaubė juodi debesys, kurie ėmė sklaidytis Rusijai viešai pareiškus užuojautą Lenkijai ir pažadėjus nuodugniai ištirti nelaimės priežastis. Bet po kurio laiko Varšuva pradėjo reikšti abejones dėl Maskvos pateiktų išvadų.
Šio mėnesio pradžioje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad bendradarbiavimas su Maskva ėmė strigti, ir kad Varšuva vis negauna dokumentų, kurių prašė.
Kiek anksčiau Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas Seimo komisijos posėdyje sakė nerimaujantis dėl užsitęsusio tyrimo. Anot jo, Lenkija vis dar laukia aukų skrodimo protokolų ir daiktinių įkalčių – sudužusio lėktuvo nuolaužų bei savirašių prietaisų.
Lenkijos žiniasklaida rašė, kad Maskva nesutinka perduoti dokumentų, kurie galėtų patvirtinti Smolensko oro uosto dispečerių klaidas. Be to, Lenkijos tyrėjams nebuvo leista jų apklausti, o vienas darbuotojų, kuris kontroliavo skrydį lemtingą balandžio 10-ąją, buvo išleistas į pensiją.
Rusijos ekspertai tikina, kad katastrofą nulėmė L.Kaczyńskio reikalavimas tūpti tik Smolenske, o ne jokiame kitame oro uoste. Lenkijoje vis garsiau pasigirsta įtarimų, kad Rusijos dispečeriai pateikė prezidento lėktuvo pilotams neteisingus duomenis, ir šie negalėjo tinkamai įvertinti padėties.
Lenkijos prezidento L.Kaczyńskio lėktuvas "Tu-154" patyrė katastrofą balandžio 10 d., tūpdamas Smolensko oro uoste "Severnyj". Žuvo visi 96 orlaiviu skridę žmonės: pirmoji šalies pora, aukščiausi karo pajėgų vadai, parlamento nariai, dvasininkai ir visuomenės veikėjai. Lenkijos delegacija skrido į Smolenską dalyvauti gedulingoje ceremonijoje prie Katynės memorialo, kur 1940 m. buvo sušaudyti tūkstančiai lenkų karininkų.
Naujausi komentarai