Pasiūlymas, kurį Jungtinės Valstijos ir Honkongo demokratijos aktyvistai jau pasmerkė kaip varžantį miesto teises, buvo pateiktas svarstymui penktadienį.

Kodėl Kinija ėmėsi šio įstatymo priėmimo?

Honkongo valdymą apibrėžiančio Pagrindinio įstatymo 23-asis straipsnis numato, kad miestas turi priimti saugumo įstatymą, kad užkirstų kelią „valstybės išdavystei, ardomajai veiklai ir kurstymui maištauti“ prieš šalies vyriausybę.

Honkongas jau daug metų bando priimti šį įstatymą, tačiau praėjusiais metais miestą paralyžiavusios demokratijos šalininkų demonstracijos privertė atidėti jo svarstymą, o Pekiną  – susiimti.

Praėjusį mėnesį aukšto rango pareigūnas Pekino ryšių biuro Honkonge direktorius Luo Huiningas pareiškė, kad miestui skubiai reikia naujo nacionalinio saugumo įstatymo, siekiant kovoti su smurtiniais protestais ir nepriklausomybės šalininkais.

Penktadienį Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso (NLK) Nuolatinio komiteto vicepirmininkas Wang Chenas (Vang Čenas) perspėjo, jog reikia „galingų priemonių“, kad būtų pažabotas prodemokratinis judėjimas mieste.

Ką apie tai mano Honkongo žmonės?

Tačiau 23-asis straipsnis iki šiol nebuvo įgyvendintas dėl visuomenėje įsišaknijusių būgštavimų, kad jis suvaržys Honkongo ypač branginamas laisves, įskaitant saviraiškos ir žodžio laisvę.

Tokios laisvės yra neįsivaizduojamos žemyninėje Kinijoje, tačiau Honkonge jas gina 1997 metais miestą Kinijai grąžinusios Britanijos ir Pekino susitarimas.

2003 metais bandymas įgyvendinti 23-ąjį straipsnį buvo atidėtas, protestuoti į gatves išėjus pusei milijono žmonių. Po šios nesėkmės atsistatydino vyriausioji už saugumą atsakinga Honkongo administracijos pareigūnė Regina Ip (Redžina Ip).

Naujas Kinijos žingsnis suteiks įgaliojimus jos įstatymų leidėjams apeiti Honkongo įstatymų leidimo instituciją ir tiesiogiai priimti įstatymą ateityje.

Kas bus toliau?

Kinijos įstatymų leidėjai turėtų automatiškai patvirtinti įstatymo projektą ketvirtadienį – paskutinę kasmetinės sesijos dieną, o kitą mėnesį numatytame kitame NLK susitikime būtų pristatytos įstatymo detalės.

Pasak Wang Cheno, po to įstatymas bus įgyvendintas Honkonge, nors šis precedento neturintis žingsnis gali sukelti naują protestų bangą.

Penktadienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pažadėjo „visiškai bendradarbiauti“ su Pekinu šio įstatymo klausimu.

NLK sesijoje taip pat dalyvaujanti Honkongo lyderė nurodė, kad vietos vyriausybė „parengs šį įstatymą kiek įmanoma anksčiau, kad įvykdytų savo pareigą užtikrinti nacionalinį saugumą“.

Tuo metu pernai sueigas organizavusio Pilietinių žmogaus teisių fronto vadovas Jimmy Shamas (Džimis Šamas) penktadienį paragino milijonus žmonių vėl išeiti į gatves.

Ką tai reiškia principui „viena šalis, dvi sistemos“?

Prodemokratiškų pažiūrų įstatymų leidėjai sako, kad šis įstatymas reiškia principo „viena šalis, dvi sistemos“, numatyto 1997 metų Londono ir Pekino sudarytame Honkongo perdavimo Kinijai susitarime ir užtikrinančio dalinę miesto autonomiją, pabaigą.

Būgštavimai dėl nuolat Kinijos varžomų žmonių laisvių Honkonge tvyrojo dar iki saugumo įstatymo projekto pasiūlymo.

„Tai Honkongo galas, tai „vienos šalies, dviejų sistemų“ pabaiga, neapsigaukite“, – žurnalistams sakė Pilietinės partijos parlamentaras Dennisas Kwokas (Denisas Kvokas).

„Jis (Pekinas) dabar visiškai atsisako savo įsipareigojimo Honkongo žmonėms“, – pridūrė jis.

Prodemokratiškų pažiūrų parlamentarė Tanya Chan (Tanja Čan) sakė, kad šis įstatymas „priverčia mus manyti, kad Honkonge oficialiai įgyvendinamas „vienos šalies, vienos sistemos“ principas“.