Jos teigimu, šios politinės jėgos surinktas balsų skaičius rodo, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas Wildersas) nebegali sumažinti atotrūkio.

Tai atvertų D66 lyderiui Robui Jettenui (Robui Jetenui) kelią tapti jauniausiu penktos pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos lyderiu, tačiau šalies dar laukia ilgos koalicijos derybos.

R. Jettenas penktadienį paskelbė pergalę itin įtemptuose rinkimuose.

„Esu nepaprastai laimingas, kad (...) tapome didžiausia partija šiuose rinkimuose. Tai istorinis rezultatas (partijai) D66. Tuo pačiu metu jaučiu didelę atsakomybę“, –žurnalistams sakė R. Jettenas.

„Manau, kad dabar likusiai Europai ir pasauliui parodėme, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite siųsdami teigiamą žinią savo šaliai“, – teigė R. Jettenas.

ANP prognozes iškart ėmė cituoti daugelis Nyderlandų žiniasklaidos priemonių, įskaitant visuomeninį transliuotoją NOS.

Tokiu momentu, kai liko suskaičiuoti tik vienos rinkimų apygardos ir užsienyje paštu atiduotus balsus, R. Jettenas G. Wildersą lenkia 15 155 balsais.

Paštu atiduoti balsai jau skaičiuojami Hagoje, bet rezultatai paaiškės anksčiausiai pirmadienio vakarą.

Emigrantai tradiciškai palaikydavo labiau centro ir kairiojo sparno partijas. Per ankstesnius rinkimus 2023 metais D66 gavo beveik 3 tūkst. paštu atiduotų balsų daugiau nei G. Wilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (PVV).

Antradienį svarbiausi politikai susirinks parlamente išrinkti vadinamojo skauto, kad šis išklausinėtų partijas ir išsiaiškintų, kas su kuo būtų pasirengęs dirbti.

Daugiausiai balsų gavusios partijos lyderis parenka „skautą“ ir vadovauja sunkiam koalicijos formavimo procesui, galinčiam užtrukti kelis mėnesius.

Iki to laiko kaip laikinasis ministras pirmininkas dirbs Dickas Schoofas (Dikas Schofas). „Tikiuosi, kad per Kalėdas vis dar būsiu ministru pirmininku“, – anksčiau penktadienį sakė jis.

Visos partijos atmetė galimybę dirbti su G. Wildersu, sužlugdžiusiu ankstesnę koaliciją – išvedusiu iš jos PVV kilus ginčui dėl imigracijos.

„Didžioji koalicija“

Jei bus patvirtintas rinkimų laimėtoju, R. Jettenas turės suformuoti panašiai mąstančių partijų koaliciją, turinčią bent 76 iš 150 vietų parlamente.

Pagrindinis kelias jam, regis, būtų „didžioji koalicija“ su centro dešinės CDA (18 vietų), liberalų VVD (22 vietos) ir kairiojo sparno Žaliųjų ir Darbo grupe (20 vietų). R. Jetteno D66 turi 26 vietas, PVV irgi prognozuojami 26 mandatai.

Tačiau neaišku, ar VVD ir Žaliųjų ir Darbo grupė dirbtų drauge.

VVD lyderė Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez) prieš rinkimus sakė, kad aljansas su Žaliųjų ir Darbo grupe neveiktų ir kad ji norėtų centro ir dešinės koalicijos.

Pirmadienį Žaliųjų ir Darbo grupė rinks naują lyderį vietoje atsistatydinusio buvusio Europos Komisijos (EK) vicepirmininko Franso Timmermanso (Franso Timermanso).

D. Yesilgoz ir F. Timmermanso santykiai buvo komplikuoti, bet naujas Žaliųjų ir Darbo grupės lyderis galėtų palengvinti kelią į partnerystę.

Nors parama, palyginus su praėjusiais rinkimais, G. Wildersui smuko, kitos kraštutinių dešiniųjų partijos pasirodė gerai.

Nacionalistų „Forumas už demokratiją“ (FvD), norintis, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES) Šengeno erdvės, daugiau kaip dvigubai pasididino balsų skaičių.

FvD parlamente turėjo tris vietas, o dabar turės septynias. G. Wildersas yra atmetęs galimybę dirbti su FvD, nes ši partija jam atrodo pernelyg ekstremali.

Griežtosios dešinės JA21, vadinanti save „konservatyvia liberalia partija su pozityviu požiūriu į Nyderlandus“, turėjo vieną vietą parlamente, bet po šių rinkimų turės net devynias.