Protų nutekėjimo, paprastai vykstančio iš mažiau išsivysčiusių į labiau išsivysčiusias valstybes, kryptis keičiasi. JAV laikraštis „The Christian Science Monitor“ rašo, kad žmogiškasis kapitalas grįžta į Aziją, Lotynų Ameriką, Rytų Europą ir Afriką.

Geresnių galimybių paieškos

Protų nutekėjimas iš skurdžių į turtingas valstybes iki šiol buvo tvirtai nusistovėjusi tendencija. Taksistas nigerietis Niujorke, tėvynėje įgijęs gydytojo išsilavinimą, tapo tokiu pat įprastu dalyku kaip pradedanti Brodvėjaus aktorė arba Volstrito bankininkas.

Mokslininkai ir inžinieriai iš įvairiausių šalių – nuo Brazilijos iki Kinijos – jau seniai važiuoja į labiau išsivysčiusias valstybes, ieškodami geresnių galimybių arba savo srityje, arba prie taksi vairo ar greitojo maisto restorano virtuvėje.

Jungtinių Tautų vystymo programos duomenimis, 75 proc. pasaulio migrantų važiuoja į labiau išsivysčiusias šalis nei jų tėvynė.

Bet dabar šio judėjimo kryptis pradėjo keistis, nes imigrantai jau nėra tikri, ar išsivysčiusiose šalyse gyventi geriau.

Žinių monopolijos nebeliko

Ši priešingos krypties banga nusinešė kenietį Sitatį Kituyi – jis metė konsultanto darbą Londone ir įsidarbino aukštų technologijų bendrovėje Afrikoje. Kinas Hanas grįžo iš Jungtinių Valstijų namo, nes valdžia skyrė jam paramą medicininės įrangos gamyklos statybai. O jaunas portugalas Bernardo Fontoura, užsiimantis verslo komunikacija, persikraustė į Rio de Žaneirą, kad padėtų Brazilijai ruoštis 2014 m. Pasaulio futbolo čempionatui ir 2016 m. olimpinėms žaidynėms.

2008 m. prasidėjusi pasaulio finansų krizė pakirto stabilumo jausmą, kuriuo ilgą laiką mėgavosi amerikiečiai ir europiečiai. O valstybių, kurių ekonomika dar tik formuojasi, rodikliai šiandien geresni ir jos toliau vystosi, viliodamos savo emigrantus atgal ir netgi pritraukdamos aukštos kvalifikacijos specialistų iš JAV bei Europos.

Vašingtono migracijos politikos instituto vadovas Demetrias Papademetriou šį procesą vadina talento demokratizacija.

„Anksčiau visi važiavo į keturias ar penkias anglakalbių šalis, o visoms kitoms valstybėms atitekdavo trečiosios rūšies talentai. Dabar jau niekas neturi žinių monopolijos“, – aiškino ekspertas.

Aktyviai vilioja namo

Didžiausia pasaulyje yra kinų diaspora. Bet verždamasi į pasaulio lyderes valstybė pradėjo dėti pastangas, kad sugrąžintų milijonus savo piliečių, išvykusių per pastaruosius tris dešimtmečius. Kinijos finansinių ir kitokių stimulų programos neturi lygių visame pasaulyje. Rezultatai jau matomi: nuo šio amžiaus pradžios grįžti namo panorusių kinų skaičius išaugo dešimčia kartų.

Savo emigrantus namo aktyviai vilioja ir Brazilija, o kartu čia atvyksta ir nemažai europiečių. Jie vyksta ir į kitas buvusias kolonijas, tokias kaip Argentina ir Meksika.

Nuo 2010 iki 2012 m. Brazilijoje teisėtai gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo 50 proc. Dauguma jų atvyko iš Portugalijos, kuri ilgą laiką pati traukė migrantus, o dabar virto protų „eksportuotoja“.

„Mes stebime, kaip kvalifikuoti europiečiai migruoja į besivystančias valstybes, pavyzdžiui, į BRIC šalis (Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją – red. past.)“, – sakė Tarptautinės darbo organizacijos migracijos politikos specialistas Ryszardas Cholewinskis. Anot jo, ekonomikos krizė Europoje labiausiai smogė pietinių šalių jaunimui, ir dabar geriausios galimybės jiems atsiveria besivystančiame pasaulyje.

Afrika tapo patraukli

Protų nutekėjimas tapo tikra katastrofa Afrikos valstybėms, kur emigracijos bangos prasidėjo dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Anot Tarptautinės migracijos organizacijos, maždaug ketvirtadalis užsienyje išsilavinimą gavusių ir Vakaruose dirbančių sveikatos specialistų yra kilę iš Užsachario. Bet dabar kai kurios Afrikos diasporos grįžta namo, kur jų laukia geresnės galimybės, didesnis saugumas ir technologinės pažangos varomos augančios rinkos.

Anot Nigerijos buvusių studentų tinklo steigėjo Manny Aniebonamo, šiandien dukart daugiau žmonių grįžta į Nigeriją, nei ją palieka. Namo į Pietų Afrikos Respubliką viliojančios organizacijos steigėjas Angelas Jonesas teigė, kad nuo 2004 m. į tėvynę grįžo 6 tūkst. žmonių.

Netgi besivystančios ES valstybės, kurios įstojusios į Bendriją susidūrė su protų nutekėjimu, dabar tikisi, kad ekonomikos krizė padės joms susigrąžinti emigrantus. 2004-aisiais, kai Lenkija įstojo į ES, Varšuvos, Krokuvos ir kitų universitetų absolventai plūstelėjo į Airiją bei Didžiąją Britaniją, o ten dažnai įsidarbindavo padavėjais arba santechnikais. Dabar stabilus kvalifikuotų darbuotojų srautas juda atgal.

Praranda konkurencingumą

Nauda, kurią gauna protus susigrąžinančios valstybės, susijusi ne vien su žmonių gabumais, kvalifikacija ir naujomis darbo vietomis, bet ir su kitais veiksniais.

„Kai pagyveni valstybėje, kuri priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, ir pamatai, kaip viskas vyksta ten, tampi nepakantesnis korupcijai, nemokšiškumui, neefektyvumui, žmonių tingumui, – aiškino šios organizacijos ekspertas darbo migracijos klausimais Georges'as Lemaître'as. – Tuomet pradedi siekti, kad ir tavo šalyje būtų daugiau paslaugų ir toks pat darbo efektyvumas, prie kurio pripratai.“

O patrauklumą prarandančios valstybės kartu praranda ir konkurencingumą.

„Tai jau atsiliepia Amerikos ekonomikos plėtrai, – konstatavo Vašingtono migracijos politikos instituto vadovas D.Papademetriou. – Laikui bėgant vis mažiau ir mažiau pradedančiųjų įmonių kursis Jungtinėse Valstijose, o vis daugiau – Azijoje ir Lotynų Amerikoje.“

Lietuvių migracija

2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst. Palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusių atvykimą į šalį tris kartus padaugėjo.

Didžioji dalis imigrantų – į Lietuvą grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai. 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 9,9 tūkst. (3,4 karto) daugiau negu 2010 m.