Ataskaita apie politinį piktnaudžiavimą psichiatrija buvo pristatyta neseniai Prahoje vykusio Pasaulinės psichiatrijos asociacijos kongreso metu.
Mažiau, bet griežčiau
Federacija „Žmogaus teisės psichiatrijoje FGIP“ ir Andrejaus Sacharovo demokratinės plėtros centras Lietuvoje pateikė naujausius duomenis apie politinį piktnaudžiavimą psichiatrija Rusijoje. Nuo 2015 m. Rusijoje užfiksuota 112 politinio piktnaudžiavimo psichiatrija atvejų, kuriuose nukentėjo 109 asmenys. Trys iš jų tapo tokio persekiojimo aukomis du kartus.
2023-ieji buvo lūžio metai – tuomet užfiksuoti net 38 nauji atvejai, 26 iš jų – tiesiogiai susiję su karo Ukrainoje kritika. Iš viso 22 žmonėms buvo paskirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėse.
Nors nuo to laiko bendras bylų skaičius sumažėjo, priverstinės hospitalizacijos dalis išaugo. 2025 m. rudenį 43 žmonės tebėra įkalinti pagal teismo sprendimus, iš jų 23 – už antikarinę veiklą.
Didžiausias atvejų skaičius fiksuojamas Maskvoje ir Maskvos srityje, taip pat okupuotame Kryme.
Rusijos advokatų rūmai pripažįsta, kad šalyje kasmet nagrinėjama iki 20 tūkst. bylų dėl priverstinės hospitalizacijos. Daugeliui žmonių net nepranešama, kad jiems paskirtas gynėjas. Advokatams dažnai trukdoma susitikti su klientais, o kai kurie patys yra persekiojami. Tai sukuria teisinį vakuumą, kuriame sprendimai dėl laisvės atėmimo užmaskuojami medicininiais terminais.
Šią liepą Rusijos sveikatos apsaugos ministerija priėmė įsakymą Nr. 392-n, įsigaliosiantį kitų metų kovo 1 d. Jis suteikia darbdaviams teisę siųsti darbuotojus psichiatrinėms apžiūroms savo iniciatyva, jei gydytojas „pastebi požymių“. Tai panaikina ankstesnę penkerių metų periodinių patikrų tvarką.
Teisininkai įspėja, kad tokia naujovė atveria kelią piktnaudžiavimui – darbdaviai gali naudoti medicinines procedūras kaip kontrolės priemonę prieš neparankius žmones. Ypač pažeidžiami gali būti mokytojai, viešojo sektoriaus darbuotojai.
Politinis kalinys
Grigorijaus Ivanenko, 1985 m. gimusio Sankt Peterburgo gyventojo istorija prasidėjo dar 2021 m., kai vyras metė petardą į vietinio pareigūno automobilį ir buvo nuteistas už chuliganizmą. Psichiatrinės ekspertizės išvadoje ekspertai pažymėjo „kategoriškus sprendimus“, „perdėtą savivertę“ ir „nepasitikėjimą kitais“ – to pakako, kad būtų jam būtų nustatytas paranojinės asmenybės sutrikimas.
Po dvejų metų, 2024 m. gegužę, G. Ivanenko vėl buvo sulaikytas – šįkart už plakatus, iškabintus ant karinio komisariato durų. Jie vaizdavo vyrą kalinio drabužiais, apibūdintą kaip „pompastišką nykštuką, kerštingą, linkusį niekinti kitų nuomonę“. Tyrėjai nusprendė, kad šis „nusikaltėlis“ – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ekspertizės išvadoje (Nr. 357/1944) rašoma, kad nuo 2016 m. pacientui pasireiškia kliedesiai: įsitikinimas, kad jis „kovoja už pažeistą teisingumą, patiria persekiojimą, yra ypatingos reikšmės asmuo“. Šiemet birželio 30 d. teismas jį pripažino nepakaltinamu ir paskyrė priverstinį gydymą. Organizacija „Memorialas“ G. Ivanenko įtraukė į politinių kalinių sąrašą.
Taikinyje – karo kritikai
Olegas Savinas – pilietinis aktyvistas iš Kaliningrado, žinomas dar nuo 2014 m., kai protestavo prieš Krymo okupaciją. Tuomet kartu su bendražygiais jis iškėlė Vokietijos vėliavą ant Federalinės saugumo tarnybos pastato – taip norėjo parodyti Rusijos valdžios veidmainystę. Už tai metus praleido kalėjime.
Išėjęs į laisvę kaliningradietis toliau dalyvavo akcijose, reiškė paramą okupantų įkalintam Kryme gyvenusiam ukrainiečių kino režisieriui Olegui Sencovui, kritikavo Rusijos valdžią.
Šiemet pavasarį I. Savinas vėl buvo sulaikytas – šįkart dėl komentaro, kurį parašė dar 2022 m. socialiniame tinkle „VKontakte“. I. Savino įraše teigiama, kad Rusijos agresija naikina miestus, aplinką, kelia grėsmę visai planetai. Tyrėjai įžvelgė „melagingos informacijos skleidimą apie armiją“ iš „politinių paskatų“. Liepos 20 d. teismas jį pripažino neveiksniu ir perkėlė į Kaliningrado psichiatrijos ligoninę.
Dar skaudesnis smūgis ištiko jo gynėją – advokatę Mariją Bonzler, kurią gegužę suėmė tyrimų komitetas, apkaltinęs „bendradarbiavimu su užsienio žvalgyba“. Advokatė buvo viena paskutinių Kaliningrado srityje, kuri gynė protestuotojus ir žmogaus teisių aktyvistus. Jos suėmimas, pasak kolegų, buvo akivaizdus bandymas įbauginti advokatų bendruomenę.
Iš Baltarusijos kilusi Kaliningrade gyvenanti Olga Nedveckaja daugiau kaip dešimtmetį aktviai dalyvavo opozicinėje veikloje. 2022 m. moteris pirmą kartą buvo priverstinai paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Tų metų kovą ji buvo sulaikyta Kaliningrado centrinėje aikštėje, kur periodiškai rinkdavosi prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą protestuojantys žmonės. Tą dieną O. Nedveckaja dainavo keletą ukrainiečių dainų. Iš pradžių jai buvo pareikšti kaltinimai dėl smulkaus chuliganizmo, bet vėliau greitosios pagalbos automobilis ją nuvežė į psichiatrijos ligoninę, kur ji praleido mėnesį.
Psichiškai sveikas žmogus yra patalpinamas tarp iš tikrųjų chroniškai sergančių žmonių. Personalas, išskyrus gydytojus, elgiasi su juo taip pat, kaip su [psichiškai] sergančiais: keikia ir rėkia.
2024 m. kovą moteris dirbo prezidento rinkimuose kaip rinkimų apygardos komisijos narė, tačiau buvo sulaikyta ir nuvežta į tą pačią psichiatrijos ligoninę, kurioje buvo prieš dvejus metus. Ten pat įvykusio teismo metu O. Nedveckajai buvo skirtas priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje neribotam laikui. Advokato Romano Morozovo teigimu, jau parašytas teismo sprendimas buvo matomas teisėjos dokumentų aplanke dar prieš priimant sprendimą.
Nubausti už nuomonę
Dmitrijus Michejevas, 2001 m. gimęs garso režisierius iš Bratsko, 2023 m. pavasarį buvo sulaikytas po nesėkmingo mėginimo padegti karinį komisariatą. Iš pradžių jam pareikšti kaltinimai dėl turto sugadinimo, tačiau netrukus jie sugriežtinti iki „terorizmo“.
D. Michejevui paskirta psichiatrinė ekspertizė, po kurios jis pripažintas „pavojingu visuomenei“ ir ilgą laiką laikytas ligoninėje. Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad tai buvo paprasčiausias būdas pašalinti aktyvų antikarinių veiksmų dalyvį be viešo teismo proceso.
Viena garsiausių V. Putino režimui tarnaujančios psichiatrijos aukų – šamanas iš Jakutijos Aleksandras Gabyševas, kuris viešai pasipriešino valdžiai savotišku būdu – 2019 m. pėsčiomis leidosi į žygį į Maskvą „išvaryti demoną Putiną“.
Per keletą metų jis buvo sulaikytas mažiausiai tris kartus, kiekvienąsyk priverstinai gabenamas į psichiatrijos ligonines. 2021 m. A. Gabyševas buvo įkurdintas uždarame skyriuje, o gydytojai teisme liudijo, kad šamanas „kenčia nuo kliedesių apie misiją“.
Tik šių metų vasarą po tarptautinio spaudimo šamanas buvo perkeltas į mažesnio griežtumo skyrių. Tačiau jis ir toliau negali laisvai judėti, o jo atvejis tapo simboliniu pavyzdžiu, kaip dvasinė ar politinė laisvė paverčiama „psichikos sutrikimu“.
„Gydo“ net vaikus
Psichiatriją kaip kovos su nepaklusniaisiais įrankį Kremlius naudoja ir prieš Ukrainos piliečius. Taip pat ir nepilnamečius.
Prieš metus į laisvę sugrįžo per mainus iškeistas ukrainietis žmogaus teisių gynėjas, organizacijų „No Bordres“ ir „Zmina“ įkūrėjas, žurnalistas Maksymas Butkevyčius. Po plataus masto invazijos pradžios 2022 m. jis prisijungė prie Ukrainos gynybos pajėgų, netrukus buvo paimtas į nelaisvę, o 2023 m. kovą vadinamosios Luhansko liaudies respublikos teismas nuteisė jį kalėti trylika metų – už „bandymą nužudyti“ ir „neteisėtus karo veiksmus“.
Per tardymą M. Butkevyčius priverstinai dalyvavo psichiatrinėje ekspertizėje, kurioje buvo verčiamas pasirašyti dokumentus, grasinta mirtimi ir pažadėtas „ankstyvas apsikeitimas“.
Okupuotoje Donecko srityje užfiksuota precedento neturinti praktika: 161 paauglys patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tariamą „radikalumą“ ar „ekstremizmą“, 48 iš jų priverstinai gydomi psichiatrijos ligoninėse. Tokius duomenis paskelbė Ukrainos pilietinio švietimo centras „Almenda“.
Vaikai kaltinami už komentarus internete, ukrainietiškas dainas, tautinius simbolius ar paramos ženklus. Kai kurie šių „nusikaltėlių“ buvo sulaikyti mokyklose.
Ekspertai pabrėžia, kad švietimo sistema okupuotose teritorijose paversta kontrolės tinklu: mokytojai verčiami pranešti apie mokinių pasisakymus, o vaikai patenka į „profilaktinius sąrašus“.
„Almendos“ atstovė Marija Krasnenko teigia, kad nežinoma, kur tiksliai vaikai laikomi, nes okupacinė valdžia slepia ligoninių pavadinimus ir bylas.
Po Krymo okupacijos 2014 m. Rusijos valdžios institucijos pradėjo sistemingai represuoti Krymo totorius.
Šiuo metu daugiau nei 1,6 mln. vaikų gyvena okupuotose teritorijose, kur švietimas vykdomas pagal rusiškas programas, o ukrainietiška tapatybė sistemingai slopinama. Tarptautinės organizacijos šiuos veiksmus vertina kaip psichologinį ir kultūrinį smurtą prieš vaikus, pažeidžiantį Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.
Psichiatrija piktnaudžiaujama kovojant ir su pačioje Rusijoje gyvenančiais nepilnamečais. Ataskaitoje minimas neįvardytos tapatybės 2008 m. gimęs moksleivis iš Tobolsko Tiumenės srityje, internete dalijęsis antikarine nuomone. Jo tėvas tarnavo Ukrainoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ir Rusijos kariuomenės šventės išvakarėse grįžo namo atostogų. 2023 m. vasario 23-iosios vakarą paauglys pasiėmė Molotovo kokteilio mišinį, žiebtuvėlį ir nuėjo į karinį komisariatą, ketindamas jį padegti. Tačiau pakeliui jį sulaikė FSB pareigūnai.
Vaikinui buvo pareikšti kaltinimai dėl teroro akto rengimo, jis buvo suimtas, o vėliau jam skirtas namų areštas. Tais pačiais metais Tobolsko miesto teismas nusiuntė moksleivį psichiatrijos ekspertizei į psichoneurologinę ligoninę, vėliau Jekaterinburgo centrinio rajono karo teismo teisėjas pripažino nepilnametį kaltu, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pripažinus psichiškai nesveiku vaikinas buvo nusiųstas privalomam psichiatriniam gydymui.
Represijos prieš krymiečius
Po Krymo okupacijos 2014 m. Rusijos valdžios institucijos pradėjo sistemingai represuoti Krymo totorius. Daugiau nei 50 nacionalinio judėjimo aktyvistų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „viešus raginimus imtis veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Rusijos Federacijos teritorinį vientisumą“ ir „teroristinės organizacijos veiklos organizavimą bei dalyvavimą tokios organizacijos veikloje“.
Maždaug pusė šių bylų kaltinamųjų buvo stacionariai gydomi Simferopolyje, kur jiems buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Tyrėjai tiesiogiai grasino tiems įtariamiesiems, kurie neprisipažino kalti, kad jie bus nusiųsti vertinimui ir paskelbti netinkamais stoti prieš teismą. Nė vienas iš tų, kuriuos tyrėjai nusiuntė vertinimui, neturėjo jokių požymių, kurie leistų abejoti jų psichine sveikata, ir anksčiau niekada nebuvo psichiatrų gydomi.
Krymo totorių judėjimo lyderis Ilmi Umerovas psichiatrijos ekspertizės ligoninėje praleistą laiką apibūdino kaip „mėnesį trukusį kankinimą“. I. Umerovas rašė: „Psichiškai sveikas žmogus yra patalpinamas tarp iš tikrųjų chroniškai sergančių žmonių. Personalas, išskyrus gydytojus, elgiasi su juo taip pat, kaip su [psichiškai] sergančiais: keikia ir rėkia.“ Psichiatrijos skyrius yra perpildytas, gyvenimo sąlygos čia blogesnės nei kalėjime, karštu oru lovos naktį išnešamos į lauką, tvarką skyriuje palaiko omonininkai. Visi Krymo totoriai buvo pripažinti pakaltinamais ir turėjo stoti prieš teismą pagal jiems pareikštus kaltinimus.
Tarp ataskaitose minimų asmenų – Krymo totorius Junusas Mašaripovas iš Jaltos, žinomas žmogaus teisių gynėjas ir aktyvistas, pasisakęs prieš Krymo aneksiją ir represijas Krymo totorių atžvilgiu. J. Mašaripovas buvo suimtas 2017 m. rugsėjį, apkaltinus ruošiant ir laikant sprogstamųjų medžiagų, kurias esą ketino panaudoti elektros linijos sprogdinimui Sevastopolio priemiestyje.
Vėliau teismas J. Mašaripovą išteisino dėl sprogstamųjų medžiagų gamybos. Nepaisant to, 2018 m. lapkritį jis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinis teismas panaikino nuosprendį, tačiau priėmė sprendimą, kuriuo J. Mašaripovas buvo pripažintas netinkamu stoti prieš teismą dėl jam pareikštų kaltinimų ir nusiųstas priverstiniam gydymui į stacionarią psichiatrijos ligoninę Volgogrado srityje, kur yra laikomas iki šiol.
