Šį žingsnį Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nusprendė žengti po pasitarimo su gripo ekspertų komitetu. Pastarasis tai daryti rekomendavo.

Pandemiją nuspręsta skelbti, nes trečiadienį žmonių užsikrėtimo virusu A(H1N1) atvejų, apie kuriuos Organizacijai pranešė jau 74 šalys, skaičius pasiekė 27 737. 141 tų atvejų baigėsi mirtimi. Pandemiją buvo paskelbta pirmą kartą po daugiau kaip 40 metų pertraukos.

Pandemijos paskelbimas privers 193 PSO šalis imtis sustiprintų sveikatos apsaugos priemonių, kad būtų sustabdytas viruso plitimas. Beje, pandemija, šiuo atveju vadinamojo kiaulių gripo, išreiškia tik pasaulinio masto geografinį viruso plitimą, bet nenurodo jo pavojaus lygmens.

Lietuva kol kas tik stebi

Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, pandemijos paskelbimas Lietuvai kol kas niekaip neatsilieps.

„Nieko ypatingo imtis kol kas nereikės. Lieka tos pačios priemonės - padėties stebėjimas, analizavimas", - sakė ministras.

Prisimena pandemiją Lietuvoje

Medikų teigimu, gripo virusas – kaip chameleonas: jis kinta dažniausiai, lyginant su kitais virusais. Dėl to vien praėjusiame amžiuje yra kilusios trys gripo pandemijos: 1918, 1957 ir 1968 m. Paskutinioji Honkongo gripo pandemija palietė ir Lietuvą.

„Buvo ne baisu, bet sunku. Sirgo labai daug gydytojų, todėl sveikiesiems tekdavo po 60–80 iškvietimų pas ligonius. Jų buvo prašoma neiti į poliklinikas, siekiant suvaldyti gripo plitimą. Namuose rasdavome sergančius absoliučiai visus šeimos narius, kad kokia didelė būtų šeima. Mokyklos buvo uždarytas, eismas sutrikęs, nes sirgo vairuotojai", – prisimena Kauno medicinos universiteto profesorius gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis.

Jis pats nesusirgo – buvo stiprus, užsigrūdinęs, nors per pandemijas daugiausia serga jauni žmonės.

Pandemijos kyla, kai paplinta naujas virusas. Vyresni žmonės būna įgiję imunitetą nuo skiepų arba persirgę kad ir kitokio viruso sukeltu gripu. Jaunų žmonių organizmas to nebūna patyręs, dažniau suserga tie, kurie nė karto nebūna sirgę gripu.

Turtingos šalys – budresnės

Gripo pandemijos kartojasi vidutiniškai kas 37 metai. Nuo paskutiniosios praėjo 41-eri. Pasaulio Sveikatos Organizacija jau seniai ragino rengtis naujai pandemijai, tik niekas negali žinoti, koks bus virusas. "Prancūzija seniai turi sukaupusi vaistų atsargų, kurių nepapildžius užtektų trečdaliui šalies, yra sukūrusi pandemijos valdymo scenarijų ir ne kartą jį repetavusi", – pasakojo profesorius A.Laiškonis, Lilio universiteto garbės daktaras, ne kartą stebėjęs tokias pratybas.

Profesorius mano, kad mums, Lietuvos gyventojams, pravartu pasiskiepyti nuo plaučių uždegimo – taip išvengtume vienos dažniausių gripo komplikacijų. Tai padaryti pravartu sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu.

Kaip virusai mutuos, yra neprognozuojama, tipą galima nustatyti tik jam susiformavus. Mokslas labai daug pažengęs, vakcina prieš naują virusą sukuriama kaskart greičiau. Vakcina nuo paukščių gripo buvo sukurta per pusę metų. Tačiau pandemija nekilo, vakcina liko nepanaudota.

Virusų išnaikinti, kad ir kaip to norėtume, juolab užkirsti kelią jiems atsirasti ir vystytis neįmanoma. Mokslas gali atkoduoti virusą, nustatyti, kas iš ko išsivystė, gali prognozuoti virusų evoliuciją, bet sunaikinti – ne.

--------------------------------------------------------------------------------

Kas yra virusas?

Tai neląstelinės sandaros struktūra, galinti egzistuoti gyvoje ląstelėje. Lotyniškai žodis virus reiškia nuodą. Virusai yra mažesni už bakterijas, todėl per paprastą mikroskopą jų neįmanoma pamatyti. Tokiems mažiems organizmams tyrinėti naudojami tik elektroniniai mikroskopai.

Virusas yra labai paprastos sandaros mikroorganizmas. Jis sudarytas iš nukleorūgšties, kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi genai. Jie labai svarbūs virusui dauginantis. Virusai dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles. Pasklidę po organizmą nauji virusai puola kitas ląsteles.

Patekę į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą virusai sukelia ligas. Daugelis žmogaus virusų prisitaikė daugintis tik tam tikrame audinyje. Pavyzdžiui, ŽIV virusai įsiskverbia į žmogaus baltąsias kraujo ląsteles, dauginasi ir jas naikina. Todėl silpnėja organizmo atsparumas kitiems ligų sukėlėjams. Pasiutligės virusai puola žinduolių ir žmogaus nervines ląsteles, todėl pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Virusai, kurie dauginasi bakterijose, vadinami bakteriofagais (bakterijų ėdikais). Jie prisitaikę naikinti bakterijas, todėl naudojami šiam tikslui. Manoma, kad trečiajame tūkstantmetyje bakteriofagai bus svarbiausi kovotojai su bakterijų sukeliamomis ligomis. Jie yra nekenksmingi organizmo ląstelėms ir puola tik tam tikros rūšies bakterijas. Šiuolaikinėmis genetinėmis technologijomis bandoma "išmokyti" bakteriofagus naikinti žmogui kenksmingas bakterijas.

--------------------------------------------------------------------------------

Kas sukelia gripą?

Gripo sukelėjai – A, B ir C tipų virusai. Jie pasižymi dideliu kintamumu. Pandemijas dažniausiai sukelia A tipo virusas, kurio nauji potipiai su pakitusiais antigenais atsiranda maždaug kas 10 metų. Pirmiausia buvo atrastas A virusas (1930 m.), o vėliau – B, C virusai, A virusų potipiai (A1, A2), B virusų antigeniniai variantai.

Gripo virusai neatsparūs fiziniams ir cheminiams veiksniams, yra jautrūs eteriui, aukštai temperatūrai, džiovinimui, visoms dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams.

Natūraliomis sąlygomis gripo virusai gali sukelti gripą arkliams, kiaulėms, kai kuriems paukščiams. Labai imlios virusams baltosios pelės.

Infekcijos šaltinis – sergantysis gripu. Aplink čiaudintį, kosintį žmogų susidaro aerozolis iš smulkių seilių lašelių su virusais. Toks aerozolis (tai priklauso nuo sąlygų: drėgmės, koncentracijos ir kt.) gali išsilaikyti ore maždaug pusę valandos, ant daiktų – 2 val.

Kai šalta, virusas linkęs "užsikonservuoti", tuomet jo neveikia net UV spinduliai. Gripo virusu užsikrėtęs žmogus išskiria virusą jau inkubaciniu periodu (2–3 d.) ir pirmomis ligos dienomis.

Gripo virusai, patekę į kvėpavimo takus, įsiskverbia į gleivinę ir pradeda daugintis. Irstant ląstelėms, virusai pamažu plinta kvėpavimo takais, pasiekia trachėją, bronchus, bronchioles, alveoles, visur žalodami epitelį ir sukeldami kvėpavimo takų uždegimą, neretai lydimą įvairių komplikacijų.