– Valdymo laikotarpiu karalienė neretai susilaukdavo kritikos, jog ji yra su titulu, bet be pareigų. Kokia, jūsų manymu, buvo jos esminė pareiga?

– Tarnauti žmonėms. Kiekvienoje brandžioje monarchijoje yra kryžius, kurį ne pats užsidedi, o tau jis uždedamas nuo gimimo. Tu turi jį tempti, tarnauti, vienyti, rodyti pavyzdį, šypsotis ir neverkti, kai sunku. Žmonės, kurie norėtų atsidurti monarcho soste, retai įsivaizduoja, kad tai nėra tas pats, kaip „Sostų karų“ seriale, kuriame vienam nuritini galvą, kitam nuritini galvą ir karalystę matai jodamas ant drakono. Čia yra daug sudėtingiau ir daug nuobodžiau.

Žmonės, kurie norėtų atsidurti monarcho soste, retai įsivaizduoja, kad tai nėra tas pats, kaip „Sostų karų“ seriale.

– Pasaulis gedi, tačiau taip pat prisimena jos eleganciją, humoro jausmą, meilę filmams, tiesa?

– Taip, jos humoro jausmas buvo geras, kandus ir trumpas. Ji buvo tipiška periferijos ledi, labiausiai mėgusi arklius ir šunis bei žmones, kurie juos mėgsta. Labai sudėtinga save įsivaizduoti jos rolėje, žinant, kad jos gyvenimo moto buvo „Niekada nesiskųsk ir niekada nesiaiškink kitiems“. Jos humoro jausmas turėjo jai padėti. Jis nebuvo toks aštrus, kaip velionio Princo Filipo, jos vyro, kuris yra tiek visko pasakęs, kad galima išleisti ištisą knygą. Jos buvo ramesnis, subtilesnis ir labiau išlaikytas, tačiau, manau, kad jie gerai galėjo tarpusavyje pajuokauti. Ir tai matydavosi iš ceremonijų, kai jie šnekėdavosi.

– Kokią prisiminsite Elžbietą II?

– Prisiminsiu, kaip įkūnijančią tiek gerąsias britiškas savybes, jog niekada nenusileidi, visada eini tolyn, bet ir likimo skirtas kitas savybes, kaip negalėjimas pasipasakoti, atsiverti, kas žmogui labai reikalinga, bet ji negalėjo sau to leisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tikite, kad karaliui Charlesui III įsižiebs tokia pati meilė bei pagarba, kaip ir karalienei?

– Vienaip žiūri į princą, kitaip į karalių. Tu turi ir kitų princų, o karalius – tik vienas. Ar jis pridės populiarumo monarchijai – nemanau, bet ir su Elžbieta II reitingai vienu metu, apie 1997–1998 metais, buvo žemi. Ji praėjo kelis etapus: buvo susižavėjimo objektas, vėliau – nacionalinė mama, tada buvo nuopuolis žemyn, o paskui tapo nacionaline močiute ir vėl viskas pakilo į viršų. Galbūt karalius irgi užims nacionalinio dieduko poziciją.