Visą savaitę besitęsiančios riaušės Stokholmo priemiesčiuose įžiebė karštų diskusijų apie imigraciją, nedarbą ir socialinę nelygybę.

Nepanašu į klasių kovą

Ekspertams sunku nustatyti šių riaušių braižą. Deginami automobiliai nėra prabangūs BMW arba "Porsche", į kurias paprastai taikosi klasių kovų kovotojai, o paprasti furgonai, kuriais eiliniai piliečiai važinėja savo reikalais.

Riaušininkai atakavo ne tik bankus ir policijos nuovadas, bet ir mokyklas, stoteles bei biblioteką.

Vieni nukentėjusių rajonų gyventojai sako, kad jaunimas lieja pyktį dėl nedarbo. Kiti mano, kad tai paprastas nusikalstamumas, o kaltinti dėl to reikia aplaidžius tėvus. Bet daugelis sutaria, kad šis smurto protrūkis nesusijęs su islamistine ideologija.

Policija stengiasi reaguoti švelniai. Užuot ėmusis griežtų priemonių, ji nusprendė suvaldyti padėtį bendradarbiaudama su bendruomenių lyderiais ir mečečių dvasininkais.

Nelygybė išaugo

Tiesa, policija sulaukė kaltinimų panaudojus per didelę jėgą per praėjusios savaitės incidentą, kai pareigūnai nušovė 69-erių Husbiu priemiesčio gyventoją, kuris viešoje vietoje rankose laikė mačetę.

Vyriškiui užsirakinus savo bute, pareigūnai mėgino prikalbinti jį išeiti, tačiau prasidėjo susišaudymas ir vyriškis buvo nukautas, pareigūnų teigimu, savigynos tikslais.

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje vietos žmogaus teisių gynėjai sakė, kad policija panaudojo per didelę jėgą, ir juos pravardžiavo valkatomis, beždžionėmis ir negrais.

Bet visgi daugelis šias riaušes vertina platesniame didėjančios atskirties tarp turtuolių ir vargšų kontekste.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Švedijoje per pastarąjį amžiaus ketvirtį nelygybė išaugo labiausiai nei bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje.

Suskaldyta visuomenė

Imigrantai ir jų palikuonys koncentruojasi tokiuose rajonuose kaip Husbiu priemiestis, kur praėjusį sekmadienį ir prasidėjo riaušės. Maždaug 80 proc. iš 11 tūkst. šio priemiesčio gyventojų yra pirmos arba antros kartos imigrantai.

Taigi šios savaitės neramumai paaištrino diskusijas dėl imigracijos. Maždaug 15 proc. Švedijos gyventojų yra gimę už šios šalies ribų. Tai aukščiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos valstybių.

Atvykėliai daugiausia plūsta iš karo nusiaubtų šalių, tokių kaip Irakas, Somalis, buvusi Jugoslavija, Afganistanas ir Sirija. 2012 m. Švedija priėmė 44 tūkst. pabėgėlių, 50 proc. daugiau nei užpernai.

Populiarėjanti dešinioji Švedijos demokratų partija, kuri ragina tramdyti riaušes įvedant komendanto valandą, suskaldė šalį. Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų vis dar palaiko imigraciją, bet jos rėmėjų gretos mažėja.

Prarasta karta

Riaušės Švedijoje turi panašumų su neramumais Londone prieš dvejus metus ir Paryžiuje 2005-aisiais: tam tikras incidentas pakurstė išpuolius prieš svetimą turtą, nors Stokholme nėra plėšikavimo požymių, kaip buvo Londone.

Bet Švedijos problema išskiria tuo, kad ši valstybė garsėja kaip dosni ir labai svetinga, bet kažkas ėmė klostytis ne taip.

Malmės universiteto antropologas Aje Carlbomas teigė, jog Švedijai teko susitaikyti su tuo, kad imigrantai, neturintys tinkamo išsilavinimo, paprastai lieka be darbo.

"Galbūt daugiau pinigų reikėtų investuoti į antros ir trečios kartos imigrantus, kad jie išmoktų švedų kalbą, – sakė antropologas. – Deja, tėvų karta, mano nuomone, tikriausiai yra prarasta integracijos atžvilgiu."