Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano pasiūlė išeitį, kaip Lietuvai, Rusijai ir Baltarusijai užmegzti skaidrų, konstruktyvų bei pozityvų dialogą dėl atominių elektrinių.

Koreguoja projektą

Gegužės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Rusija stabdo Baltijos atominės elektrinės statybas Kaliningrade, Rusijos branduolinės energetikos bendrovė „Rosatom“ netrukus patikslino, jog projektas ne stabdomas, o koreguojamas. Dviejų didžiųjų 1200 megavatų reaktorių statybų terminas pratęstas, o objekto aikštelė plečiama, kad greta jų, kaip svarstoma, išdygtų nuo keturių iki aštuonių mažo – 40 megavatų – galingumo reaktoriai, panašūs į tuos, kokie jau keletą dešimtmečių naudojami atominiuose povandeniniuose laivuose ir ledlaužiuose.

„Technologijų vystymasis žengia diversifikacijos keliu, siekiant sudaryti platų sąlygų spektrą diegti naujos konstrukcijos reaktorius, taip pat mažo ir vidutinio dydžio reaktorius. Šie reaktoriai gali suteikti galimybę plėtoti branduolinę energetiką nedideliuose tinkluose ir atokiuose rajonuose“, – teigiama birželio pabaigoje Sankt Peterburge vykusios tarptautinės konferencijos „Branduolinė energetika XXI a.“ galutiniame pareiškime, kurį perskaitė „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka.

Projektai jau kuriami

TATENA vadovas Yukiya Amano neabejoja mažo ir vidutinio galingumo reaktorių perspektyvomis.

„Jie turi daug pranašumų. Jie nedideli, mažiau kainuoja, dauguma jų gali būti pagaminti gamykloje, o saugumo požiūriu jie gana patikimi. Tokie reaktoriai tinka šalims, kur energetikos sistemos nėra plačiai išvystytos, – per konferenciją Sankt Peterburge sakė Yukiya Amano. – Be to, mažo ir vidutinio galingumo reaktoriai turi pranašumų ir užtikrinant branduolinių ginklų neplatinimą, todėl jie turi vis svarbesni branduolinės energetikos ateičiai. Su dideliu susidomėjimu stebime technologinį progresą šioje srityje ir padedame valstybėms, kurios nori plėtoti tokio tipo reaktorius.“

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Branduolinės energijos agentūros vadovas Luisas E.Echávarri pridūrė, kad jau keletas valstybių rodo iniciatyvą ir projektuoja mažo bei vidutinio dydžio reaktorius.

„Galima tikėtis, kad per ketverius, šešerius ar aštuonerius metus tokių reaktorių pasirodys rinkoje“, – sakė jis.

Siūlo ekspertų pagalbą

Žurnalistų paprašytas pakomentuoti konfliktinę situaciją Baltijos regione, kur vienu metu planuojama statyti net tris atomines elektrines – Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, TATENA vadovas Yukiya Amano pripažino, kad ne tik Baltijos, bet ir kituose regionuose susidaro padėtis, kai bendras sienas turinčioms valstybėms trūksta tarpusavio supratimo.

„TATENA vaidmuo nėra vertinti, kuri šalis teisi, kuri ne, arba joms tarpininkauti. Mes skatiname valstybes kalbėtis vieną su kita, užtikrinti skaidrumą. Bet, svarbiausia, raginame valstybes naudotis TATENA paslaugomis. Mes galime išsiųsti tarptautinius ekspertus įvertinti vienos ar kitos valstybės darbo. Jeigu kita šalis to nori, visuomet esame pasirengę išsiųsti misiją ir į šalį kaimynę, taip pat tikimės, kad šalys sutiks rezultatus paskelbti viešai. Šitaip padėtis tampa aiškesnė, didėja tarpusavio supratimas, užtikrinamas tarptautinės teisės laikymasis. Taigi mūsų vaidmuo yra ne nurodinėti valstybėms, bet tokiomis netiesioginėmis priemonėmis prisidėti prie pozityvaus dialogo“, – sakė Yukiya Amano.

Abipusiai priekaištai

Kad šalių kaimynių dialogas labai svarbus, skaitydamas pranešimą konferencijoje „Branduolinė energetika XXI a.“ akcentavo ir Lietuvos užsienio viceministras Rolandas Kriščiūnas.

„Lietuva iš savo patirties gali pabrėžti, kad valstybių kaimynių dialogas neapsieina be sunkumų, – teigė viceministras. – Turime atvejį, kai buvo pažeista Espo konvencija, – tai padarė Baltarusija. Situacija dėl projekto Kaliningrado srityje iš esmės neką geresnė. Esame įsitikinę, kad Espo konvencija neturėtų būti laikoma paprastu formalumu, ir tikimės, jog mūsų kaimynai laikysis tokio pat požiūrio.“

Tačiau Rusijos pusė nesupranta Lietuvos priekaištų.

„Mes prisiimame netgi daugiau įsipareigojimų, nei galėtume, – tikino “Rosatom" komunikacijos direktorius Sergejus Novikovas. – Tikriausiai žinote, kad Rusija pasirašė Espo konvenciją, bet jos neratifikavo. Tačiau Baltijos atominės elektrinės atveju mes savanoriškai veikiame laikydamiesi šios konvencijos dvasios, informuodami valstybes kaimynes apie tokius projektus kaip atominė elektrinė.

Atlikome visuomeninius klausymus devyniose iš dešimties šalių kaimynių. Dešimta, kur to dar nedarėme, yra Lietuva, bet esame pasirengę tai padaryti. Dar pieš keletą metų išvertėme į lietuvių kalbą poveikio aplinkai vertinimą ir įteikėme Lietuvos generaliniam konsului Sankt Peterburge, bet Lietuva iki šiol nėra pasirengusi visuomeniniams klausymams. Tai valstybės teisė, ir mes negalime su savo įstatais jėga veržtis į svetimą kiemą."