Šią savaitę paaiškėjo Rusijos pajėgų dislokavimo Sirijoje tikslas, ir tai iki šiol rizikingiausias Vladimiro Putino lošimas. Maskva mėgina priversti Vašingtoną nerimauti dėl Sirijos taip, kaip Jungtinės Valstijos niekada nesirūpino dėl Ukrainos. Kremlius jau atvirai šantažuoja Baltuosius rūmus karine jėga, siekdamas, kad V. Putinas ir Barakas Obama po dviejų savaičių sudarytų susitarimą, kuris leistų Rusijai grįžti į tarptautinę areną po dvejų izoliacijos metų.

Rusija ne tik pasiuntė karių į Siriją, bet ir pradeda karo laivų pratybas, ir reikalauja, kad Pentagonas atkurtų karinius kontaktus,– kitaip perspėja dėl galimų incidentų. Dar svarbiau, nors Rusija aiškina, kad nori padėti Sirijos diktatoriui kovoti su teroristais, užvakar paskelbė, kad siunčia itin pažangių priešlėktuvinės gynybos sistemų. O juk „Islamo valstybė“ neturi nė vieno orlaivio, bet virš Sirijos skraido karo lėktuvai iš Amerikos, kuri vadovauja antiislamistinei koalicijai.

Ne tik milijonai civilių bėga iš karo Sirijoje. Sirijos režimo kariuomenė šią savaitę pabėgo iš šios bazės netoli Turkijos sienos, ir iš visos Idlibo provincijos. Tai dar viena „islamo valstybės“ pergalė, ir dar vienas pralaimėjimas diktatoriaus Bašaro Asado režimui.

Bet kaimyninėje Latakijos provincijoje jau kelias savaites režimo pajėgos sulaukia daug daugiau paramos iš seno sąjungininko Kremliaus. Pranešimai apie Rusijos priešakines grupuotes Sirijoje ėmė plaukti rugpjūčio pabaigoje, netrukus pasirodė ir ši mūšių vaizdajuostė, kurioje girdėti rusų kalba – neaišku, ar samdinių, ar karių.

Trys Libano šaltiniai agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad nedideli Rusijos kariuomenės daliniai jau kaunasi režimo pusėje, nors Damaskas tai neigia. Nufilmuotas ir šarvuotis, kokių net pačios Rusijos pajėgos turi labai nedaug. Rusija visad turėjo mažytę apleistą laivyno bazę Tartuso uoste, vienintelę už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, bet dabar jos daliniai, anot šaltinių, modernizuoja aerodromą ir steigia dvi bazes Latakijos regione, iš kur kilusi Bašaro Asado religinė grupė alavitai.

Pradėjus plaukti klausimams, Maskva ėmė atsakinėti, kad nieko naujo nėra.

„EBU Mūsų kariniai ekspertai ten dirba, padeda Sirijos kariuomenei įvaldyti mūsų ginklus. Rusija nesiima jokių papildomų žingsnių“, ž sako Rusijos užsienio reikalų ministras Segėjus Lavrovas.

Vašingtono atstovai pranešė, kad vien šios savaitės viduryje Rusija pasiuntė į Siriją du laivus, daugiau lėktuvų ir karių, kiek anksčiau nugabenta mobilių namelių tūkstančiui karių. Maskva sako, kad tik remia Sirijos pajėgų kovą su terorizmu.

„Ginklai, kurie perduodami Sirijos kariuomenei, skirti kovoti su terorizmo grėsme, kuri Sirijoje ir kaimyniniame Irake pasiekė nematytą mastą“, – tvirtina Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Tačiau abejones tik padidino Rusijos vengimas paaiškinti, su kuo ji nori kovoti Sirijoje, nes keliomis dienomis anksčiau pats prezidentas pareiškė, kad su Islamo valstybe Rusija kovoti nepasirengusi.

„Mes pakankamai rimtai remiame karine įranga ir karių mokymu. Turime didelių susitarimų su Sirija, pasirašytų prieš penkerius septynerius metus. Juos visiškai vykdome. Taigi svarstome įvairias galimybes, bet kol kas tai nėra mūsų dienotvarkėje“, – nurodo Rusijos prezidentas V. Putinas.

Bet čia pat jis iškraipė tikrovę: esą žmonės bėga nuo islamistų, o ne nuo Asado režimo žiaurumų. Dar atviriau kalba diplomatijos vadovas – Maskvai rūpi ne įveikti islamistus, o nuo Vakarų apsaugoti diktatorių, kaltinamą masinio naikinimo ginklo bei uždraustų bombų naudojimu ir kitais kraupiais nusikaltimais žmoniškumui.

„Padėjome ir toliau padedame Sirijos valdžiai, aprūpindami Sirijos kariuomenę viskuo, ko reikia, kad ji užkirstų kelią Sirijoje pakartoti Libijos scenarijų ir kitus apgailėtinus įvykius, kurie nutiko šiame regione – nes kai kurie mūsų partneriai turi maniją idėjoms keisti neparankius režimus“, – sako S. Lavrovas.

Nors Vakarai, pernai pradėję oro smūgius, užmerkė akis į Asado režimą ir nebesiekia jo nuversti, Maskva kaltina Amerikos vadovaujamą antiislamistinę koaliciją ne tik nebendradarbiaujant su Damasku, bet net ir nekoordinuojant pastangų. Staiga viskas tarsi apsivertė aukštyn kojomis: keliolika metų Rusija kaltino Vakarus kišantis į svetimus reikalus ir pradedant nereikalingus karus, bet šią savaitę ėmė skųstis, kad NATO nekovoja su „Islamo valstybe“, o aljansas, priešingai, pakartojo, kad tik padės regiono šalims su ja dorotis.

„NATO vaidmuo yra rūpintis, kaip padėti regiono valstybėms problemą spręsti ir su Islamo valstybe kovoti pačioms“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusija, iš pradžių aiškinusi, kad skraidina tik humanitarinius krovinius, vėliau patvirtino, kad gabena ir ginklų, o Vašingtono prašymus Graikijai ir Bulgarijai neleisti transporto lėktuvų per savo oro erdvę pavadino tarptautiniu chamizmu.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Nepaisydama Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos ir NATO susirūpinimo Rusija ėmė tiesiog šantažuoti Jungtines Valstijas – paskelbė apie penkių karo laivų pratybas prie Sirijos ir perspėjo, kad jei Vakarai neatnaujins karinio dialogo su Maskva, galimi incidentai. Dar svarbiau, agentūros Roiters šaltiniai praneša, kad į aerodromą Latakijoje, kur, pasak Pentagono, jau yra du šimtai Rusijos karių, gabenama ši itin pažangi oro gynybos sistema, ir kitaip negu Sirijai patiektos ankstesnės, ją valdys Rusijos kariai. O tai jau tiesioginis perspėjimas Jungtinėms Valstijoms, nes nei islamo valstybė, nei jokia kita grupuotė orlaivių neturi, ir virš Sirijos skraido tik amerikos ir sąjungininkių naikintuvai.

„Manome, kad Rusijos parama Asado režimui kelia pavojų dar labiau eskaluoti konfliktą ir dar pabloginti padėtį. Dabar esame susirūpinę, kad nematome jokių ženklų, jog Rusija baigtų remti Asado režimą. Tai kliudo judėti į priekį“, – tvirtina JAV gynybos departamento atstovas spaudai Peteris Cookas.

Maskva karštai neigia, kad režimo ginklavimas padėtį tik pablogins, ir tikina, kad su islamistais pajėgi kovoti vienintelė jėga – Sirijos režimo kariuomenė. Bet ne humanitarinė pagalba, ir gal net ne pagalba režimui yra Rusijos tikslas. Maskva visad rėmė Artimųjų rytų diktatorius, bet ne dėl strateginių interesų, o kad atsvertų Ameriką. Ir dabar, turėdama daugiau pajėgų Sirijoje, Rusija galės Vakarams pasiūlyti arba savo paslaugas kovojant su Islamo valstybe, arba, mažų mažiausiai, tapti lygiateise jų partnere ir taip grįžti į tarptautinę areną po dvejų izoliacijos metų.

„Mes tikrai norime sukurti kokią nors tarptautinę koaliciją kovai su terorizmu ir ekstremizmu. Kad pasiektume šį tikslą, konsultuojamės su savo partneriais Amerikoje, šį klausimą asmeniškai aptariau telefonu su Jungtinių Valstijų prezidentu B. Obama“, – sako V. Putinas.

Jau po dviejų savaičių Putinas pirmąkart per aštuonerius metus vyks į Ameriką. Niujorke, kur į Jungtines Tautas suvažiuos dešimtys pasaulio lyderių, jis siekia susitikti su Jungtinių Valstijų prezidentu, su kuriuo nebendravo nuo trumpučio pokalbio pernai lapkritį. Nors Kremlius jau daug kartų kartoja, kad susitikimui neprieštarautų, Baltieji rūmai vengia ką nors patvirtinti. Tačiau Maskva žino, kad turėtų ką pasiūlyti, galbūt netgi drauge su Iranu.

„Ketiname su Rusija pasikalbėti, kad ji suprastų, jog negalima dar stiprinti strategijos, pasmerktos žlugti. Bet jei jie nori dirbti su mumis ir mūsų sudaryta 60-ies valstybių koalicija, esama politinio susitarimo galimybės pamažu išstumti Asadą“, – tvirtina B. Obama.

V. Putinas Jungtinėse Tautose gali pažadėti pasiųsti daugiau pajėgų į Siriją, jei sandėris su Amerika padėtų Rusijai atgauti lygiavertės partnerės statusą. Tai dar svarbiau dabar, kai sankcijos be jokių prošvaisčių gniuždo Rusijos ekonomiką, jau patekusią į giliausią krizę. O ir karas su Ukraina įstrigo taip, kad Maskvai tenka atsisakyti ankstesnių planų ir siųsti užuominas, kad sutiktų vykdyti Minsko susitarimus, jei tik būtų panaikintos sankcijos. Ginklai Donbase jau nutilo.

Todėl eskalacijos Sirijoje tikslas gali būti ne naujas karas, juolab kad pajėgumų kariauti du karus Rusija dabar vargu ar turi, o veikiau sandėris, kuris, Maskvos skaičiavimu, leistų nubraukti nesutarimus dėl Ukrainos.

„Šiomis dienomis žalieji žmogeliukai šimtais išsilaipina Sirijoje, įkvepia dar daugiau smurto Artimuosiuose rytuose ir provokuoja vis augantį žmonių bėgimą, pirmiausiai į Europos Sąjungą. Krymas tapo karinių operacijų baze Rusijai, iš kurios toliau destabilizuojamos Juodoji ir Viduržemio jūros globalioje konfrontacijoje su Vakarais“, – teigia Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Tačiau ekspertai sako, kad Kremlius nebeįvertina savo izoliacijos masto ir neplanuoja, kas būtų, jei koalicijos siūlymą Obama atmes. Vakarai gal sutiks priimti Rusijos pagalbą prieš islamistus – šiaip ar taip, Iranui irgi netrukdo su jais kovoti Sirijoje bei Irake, bet vargu ar po akiplėšiško karo Ukrainoje kas nors drįstų mainais sutikti su nuolaidomis dėl Donbaso. Bet jei tokį sandėrio planą Kremlius iš tiesų rezga, tai tik rodo, į kokią desperatišką padėtį jo šeimininkas yra save įstūmęs.