Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų pasiūlytą rezoliuciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje palaikė devynios šalys, o Rusija, Kinija ir Bolivija balsavo prieš. Etiopijos ir Egipto atstovai balsuodami susilaikė.

Tai buvo septintas kartas, kai pagrindinė Sirijos sąjungininkė Rusija pasinaudojo veto teise, kad apgintų Damasko režimą. Dar viena veto teisę turinti valstybė Kinija prie Rusijos pastangų apsaugoti Siriją prisijungė šešiskart.

Prieš balsavimą Saugumo Taryboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, jog sankcijų Sirijai paskelbimas vykstant taikos deryboms Ženevoje būtų visiškai nederamas ir pakenktų pastangoms užbaigti šešerius metus trunkantį karą.

Tuo metu Jungtinių Valstijų atstovė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili) sakė, jog siūlyta „rezoliucija yra visiškai derama“.

„Tai liūdna diena saugumo Taryboje, kai jos narės pradeda teisinti kitas šalis nares dėl savo pačių žmonių žudymo“, - po balsavimo teigė diplomatė.

„Pasaulis neabejotinai yra pavojingesnė vieta“, - pridūrė ji.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos siekė uždrausti pardavinėti sraigtasparnius Sirijai ir įvesti sankcijas 11-ai pareigūnų, daugiausiai karinių vadų, susijusių su 2014 ir 2015 metų atakomis, kurių metu buvo panaudotas cheminis ginklas.

Sankcijos siūlytos po Jungtinių Tautų vadovaujamo tyrimo, kurio metu nustatyta, jog Sirijos karinės oro pajėgos iš sraigtasparnių metė chloro bombas ant trijų opozicijos kontroliuotų kaimų.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurias teritorijas Sirijoje kontroliuojanti grupuotė „Islamo valstybė“ 2015 metais naudojo įprito dujas.

Sirijos vyriausybė kategoriškai neigia 2011 metais prasidėjusio konflikto metu naudojusi cheminį ginklą. Šio karo metu žuvo 310 tūkst. žmonių.