Vokietija penktadienį apkaltino Maskvos finansuojamus įsilaužėlius dėl kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius ir perspėjo dėl pasekmių.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nurodė, kad neseniai buvo baigtas federalinės vyriausybės tyrimas dėl praėjusiais metais įvykdyto išpuolio prieš SPD.

„Šiandien galime vienareikšmiškai pasakyti, kad šią kibernetinę ataką galime priskirti grupei APT28, kuriai vadovauja Rusijos karinės žvalgybos tarnyba“, – spaudos konferencijoje Australijoje sakė ministrė.

„Kitaip tariant, tai buvo valstybės remiama Rusijos kibernetinė ataka prieš Vokietiją, o tai yra visiškai netoleruotina ir nepriimtina bei turės pasekmių“, – pridūrė ji.

Kiek vėliau Vokietija paskelbė dėl šio incidento iškvietusi Rusijos laikinąjį patikėtinį.

„Iškvietėme Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai ir pridūrė, kad vyriausybė „panaudos visas priemones, kad atgrasytų Rusiją nuo agresyvaus elgesio kibernetinėje erdvėje ir į jį reaguotų“.

Grupė APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, kaltinama įvykdžiusi dešimtis kibernetinių atakų įvairiose pasaulio šalyse. Bendrijos pranešime teigiama, kad APT28 anksčiau taikėsi į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Slovakiją ir Švediją.

Pernai ES kompiuterių saugumo reagavimo tarnyba CERT-EU atkreipė dėmesį į Vokietijos žiniasklaidos pranešimus apie 2023-iųjų sausį įvykdytą kibernetinę ataką prieš SPD vadovą ir teigė, kad galėjo būti nutekinti duomenys.

Pasak tarnybos, nustatyti konkretūs požymiai, rodantys, kad su išpuoliu susijusi Rusija.

Rusija kaltinimus neigia

Ambasada pareiškime nurodė, kad jos pasiuntinys „kategoriškai atmetė kaltinimus, kad Rusijos valstybinės struktūros dalyvavo šiame incidente [...] kaip nepagrįstus ir neįrodytus“.

Rusijos kibernetinių atakų taikiniu tapo ir Čekija

Čekijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad Praha ne kartą tapo su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU susijusios grupės surengtų kibernetinių atakų taikiniu.

„Kai kurios Čekijos institucijos [...] nuo 2023 metų tapo kibernetinių atakų, kurių metu buvo pasinaudota anksčiau nežinotu „Microsoft Outlook“ pažeidžiamumu, taikiniu“, – sakoma ministerijos išplatintame pranešime.

Čekijos vidaus reikalų ministro Vito Rakusano teigimu, pastaruoju metu šalies infrastruktūra patyrė dešimtis tokių atakų.

„Čekija yra taikinys. Ilgą laiką Rusijos Federacija ją laiko priešiška valstybe“, – pridūrė V. Rakusanas.

Penktadienį ES pasmerkė „piktybinę kibernetinę kampaniją“ prieš Vokietiją ir Čekiją, dėl kurios kaltinama Rusija, ir įspėjo, kad reaguodama į ją panaudos visą spektrą priemonių.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) naujienų agentūrai AFP sakė: „Viešai parodyti pirštu į konkretų užpuoliką yra svarbi nacionalinių interesų apsaugos priemonė.

Po to, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Čekija Kyjivui suteikė didelę karinę ir humanitarinę pagalbą.

Anksčiau šią savaitę Čekijos policija paskelbė, kad atidėjo teismo procesą dėl dviejų sprogimų, įvykdytų 2014-aisiais šaudmenų sandėlyje Čekijos rytuose. Praha kaltina GRU prisidėjus prie šio incidento.

Čekijos teigimu, Rusija atsisakė bendradarbiauti tiriant incidentą, per kurį žuvo du darbuotojai.

Pasirodžius Čekijos žvalgybos pranešimams apie sprogimą, 2021 metais abi šalys pradėjo diplomatinių išsiuntimų bangą.

Kovo mėnesį Čekijos žvalgyba paskelbė atskleidusi Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, įskaitant Europos Parlamentą, į kurį rinkimai vyks birželio šeštą–devintą dienomis. 

Grupė naudojosi Prahoje įsikūrusia naujienų svetaine „Voice of Europe“ ir skleidė informaciją, skirtą atgrasyti ES nuo pagalbos Ukrainai siuntimo.