Rusijoje užsidaro vienintelis šalyje politinių represijų muziejus "Perm-36", veikęs autentiškame gulago sistemos lageryje. Permės krašte esančioje įstaigoje sovietų režimo kritikai buvo kalinami iki pat 1988-ųjų.

Garsusis objektas "Perm-36"

Muziejų "Perm-36" pradėta kurti 1992 m. buvusios kolonijos teritorijoje, Čiusovojaus rajono Kučino kaime, esančiame 120 km nuo Permės. Šeštosios pataisos darbų kolonijos istorija prasidėjo 1946-aisiais.

1954 m. įstaigos profilis pasikeitė – iki pat 1972-ųjų čia kalėdavo nusikaltę teisėtvarkos struktūrų atstovai. Kadangi pastarieji išmanė apsaugos schemas, buvo sustiprinta kolonijos apsauga, įrengta papildomų apsauginių juostų.

Nuo pasaulio labai gerai izoliuotoje kolonijoje jau netrukus imta kalinti kitaip mąstančiuosius, kurie iki tol bausmę atlikdavo Mordovijoje. Oficialiai kolonijos pavadinimas pakeistas į "VS-389/36", o žmogaus teisių gynėjai ir disidentai ją pakrikštijo "Perm-36".

Kalinti disidentai

1980 m. buvusiame medienos perdirbimo seche įrengtas ypatingojo režimo skyrius, į kurį patalpindavo "recidyvistus" – tuos politinius kalinius, kurie kartą atlikę bausmę vėl atsidurdavo represijų gniaužtuose. Šio skyriaus kaliniai būdavo laikomi uždarose kamerose.

Dauguma "Perm-36" kalinių – disidentai, Lietuvos, Latvijos, Estijos partizanai, Vakarų Ukrainos pasipriešinimo judėjimo aktyvistai. Čia bausmę atliko tokie kovotojai su sovietiniu režimu kaip Lietuvos disidentas Balys Gajauskas, rašytojas, SSRS disidentų judėjimo vienas įkūrėjų Vladimiras Bukovskis, žinomas žmogaus teisių gynėjas, biofizikas Sergejus Kovaliovas, Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjas, fizikas Jurijus Orlovas, Valerijus Marčenka, aktyvus SSRS žydų teisių gynėjas, būsimas Izraelio valstybės veikėjas Natanas Ščaranskis, dvasininkas Glebas Jakuninas.

"Perm-36" vardas gerai žinomas Ukrainos disidentinio judėjimo istorijoje. Čia bausmę atliko Ukrainos SSR išstojimo iš SSRS aktyvistas Levko Lukjanenka. Nesulaukęs bausmės pabaigos, SSRS žlugimo išvakarėse, 1985-ųjų rugsėjį vietos karceryje mirė bado akciją paskelbęs žinomas ukrainiečių poetas Vasilis Stusas.

Apstu autentikos

Vienintelis išlikęs gulagas, jau kaip muziejus, pirmuosius lankytojus priėmė 1996-aisiais. Vietos valdžiai ir privatiems rėmėjams skyrus lėšų, buvo restauruoti barakai, atstatyta tvora, sargybinių bokšteliai. Iki šių dienų yra išlikęs vienas dar 1946 m. pastatytas barakas, bausmių izoliatorius, sanitarinis skyrius, pirtis, skalbykla ir kt.

Muziejaus teritorijoje galima išvysti alėją, kurią kaliniai pasodino dar 1948 m., pamatyti 4 kv. m pasivaikščiojimui skirtą kiemą –  sienų apjuostą erdvę su spygliuota viela viršuje. Muziejaus kolektyvui buvo pavykę sukaupti daugybę autentiškų eksponatų.

Sumani naikinimo schema

Vasario 27 d. nekomercinė organizacija "Memorialinis politinių represijų istorijos centras "Perm-36" pranešė pradedanti likvidacijos procedūrą. Šiam žingsniui ryžtasi žlugus deryboms su Permės krašto administracija, kurios nepavyko įtikinti paremti SSRS vykdytų politinių represijų istorijos muziejaus veiklos.

Apie unikalaus objekto likvidavimą kalbama jau daugiau kaip metus.  Konfliktas su vietos valdžia kilo tada, kai iš krašto biudžeto nustota apmokėti įstaigos sąskaitas ir susidarė solidi skola už suteiktas komunalines paslaugas.

Prieš metus muziejui buvo nustota tiekti vandenį ir elektrą. Gegužę buvo atleista muziejaus direktorė Tatjana Kursina, protestuodami iš darbo išėjo ir dalis muziejaus kolektyvo.

Įstaiga buvo perregistruota ir iš valstybinės biudžetinės paversta ūkiskaitine valstybine kultūros įstaiga. Jos žinioje atsidūrė muziejaus eksponatai, o statiniai ir žemė perėjo valstybės žinion.

Sukilo prižiūrėtojai

Muziejaus kolektyvą nuolat kritikavo vietos komunistai ir represinių struktūrų veteranai, nepatenkinti, kad čia kalėję partizanai iš Baltijos šalių ir Ukrainos buvo pristatomi kaip režimo kankiniai. Dėl šių skundų muziejų nuolat tikrindavo vietos prokuratūra, prie Vidaus reikalų ministerijos įkurtas Kovos su ekstremizmu centras.

Spalį prieš muziejų surengtas viešas komunistų piketas, kurio aktyvistai laikė transparantus su šūkiais "Perm-36 aprauda fašistų samdinius ir grobikus". Kritikos laviną palaikė ir Rusijos televizija, muziejui skyrusi "penktosios kolonos" vaidmenį.

Dar pernai rugpjūtį Rusijos ir ES nevyriausybinės organizacijos paragino Permės kraštą išsaugoti memorialinį kompleksą, bet tai nepakeitė vietos valdžios požiūrio.
Naujienai apie likviduojamą organizaciją vietos žiniasklaida šiam faktui skyrė naują porciją šmeižto: "Perm-36" apdovanotas epitetais "pseudomuziejus", kuris "su liūdesiu prisimena laikus, kai gubernatoriaus aparatas nė neįtarė apie nusikalstamą šios provakarietiškos organizacijos veiklą".

Pranešta, kad muziejaus teritorijoje nuo šiol veiks visiškai kitokio pobūdžio įstaiga: čia bus įrengta kalėjimų apsaugos technikai skirta ekspozicija.