Pavadino „teritorijos užgrobimu“

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį perspėjo Rusiją, kad jai gresia naujos sankcijos dėl veiksmų praryti Krymą ir pavadino juos tiesiog „teritorijos užgrobimu“.

„Rusijos politinis ir ekonominis izoliavimas tik didės, jeigu ji ir toliau eis šiuo keliu, o iš tiesų ji sulauks papildomų Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijų“, – sakė J.Bidenas per vizitą Varšuvoje, Kremliui paskelbus, kad nuo šiol jis Krymą laiko Rusijos dalimi.

„Rusija pateikė virtinę argumentų, norėdama pateisinti tai, kas yra tiesiog teritorijos užgrobimas“, – sakė J.Bidentas žurnalistams po derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.

Britanija ir Vokietija griežtai pasmerkė Maskvą dėl sutarties, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos teritorijos, pasirašymą, o Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as pareiškė, kad nutraukia dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Krymo įvykiai kelia didžiulį nerimą Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse, kurios iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo valdomos iš Maskvos.

J.Bidenas lankosi Lenkijoje, siekdamas nuraminti JAV partnerę regione, Rusijai dar tvirčiau suspaudus separatistinį Ukrainos regioną savo gniaužtuose.

Bendroje spaudos konferencijoje su D.Tusku jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „veiksmus Krymui aneksuoti“.

J.Bidenas kaltina Rusiją, kad ši į demokratinius Ukrainos žmonių siekius atsakė „begėdišku kariniu įsiveržimu, tikslingai stiprindama etninę įtampą Ukrainoje“.

Anot jo, tai padaryta „skubiai Kryme surengtu ir neteisėtu referendumu, kurį, nieko nuostabaus, atmetė iš esmės visas pasaulis; o dabar dar ir veiksmais aneksuoti Krymą“, – sakė J.Bidenas.

„Mes prisidedame prie Lenkijos ir tarptautinės bendruomenės smerkdami tebesitęsiantį puolimą prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei akivaizdų pono Putino daromą tarptautinės teisės pažeidimą Rusijoje“, – pažymi J.Bidenas.

Per J.Bideno vizitą rytų Europoje numatyti jo susitikimai su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu), taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentais, kad patikintų šias NATO nares, jog Vašingtonas laikosi gynybos įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5-ąjį straipsnį.

Tiesa, jis neketina „tartis dėl raketinės gynybos rytų Europoje strategijos ... , kuria siekiama atsakyti į balistinių raketų ataką iš kitur, bet ne iš Rusijos“, – anksčiau sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, keliaudamas prezidentiniu lėktuvu.

A. Merkel: tai pažeidžia tarptautinius įstatymus

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo regiono aneksavimas po jame įvykusio referendumo ir nepriklausomybės paskelbimo pažeidžia tarptautinius įstatymus.

„Vadinamasis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę; nepriklausomybės deklaracija, kurią vakar pripažino Rusijos prezidentas, prieštarauja tarptautinei teisei, ir prisijungimas prie Rusijos Federacijos, mano tvirta nuomone, taip pat nesutampa su tarptautine teise“, – sakė ji.

A.Merkel pabrėžė, kad tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – palaiko šį požiūrį.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, iš dalies grįžtant prie istorinių Rusijos sienų, bet tarptautinei bendruomenei griežtai prieštaraujant.

Vokietijos kanclerė dar akcentavo, kad, esant tokiai Rytų ir Vakarų priešpriešai, „mes ... neprarandame dialogo, derybų vilties“.

„Mes norime geros raidos, ypač Ukrainoje, kad tinkamai būtų pasirengta rinkimams, – sakė ji. – Tačiau nuomonių skirtumai dėl Krymo išliks“.

Prancūzija gali atšaukti „Mistral“ laivų perdavimo kontraktą

Paryžius gali nutraukti vieno milijardo eurų vertės ir 1000 darbo vietų užtikrinusį kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas).

„Jeigu (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas toliau darys, ką daro dabar, mes galime atšaukti tą perdavimą. Tačiau mes raginame kitus – manau, visų pirma britus – taip pat pasielgti su Rusijos oligarchų aktyvais Londone. Sankcijos turi paliesti visus“, – L.Fabiusas sakė televizijai TF1, pridūręs, kad kontrakto dėl „Mistral“ laivų pardavimo neigiamai paveiktų Prancūziją.

Šios pastabos išryškina ES vyriausybių rūpestį, ko imtis po jau patvirtintų kelionių draudimo ir turto įšaldymo kai kuriems Rusijos pareigūnams.

Rusijos valstybinė karinės pramonės bendrovė „Rosoboroneksport“ ir Prancūzijos bendrovė DCNS sutartį dėl dviejų „Mistral“ klasės laivų statybos pasirašė 2011 metų birželį.

„Šių sutarčių nutraukimas yra numatytas, bet... tai įvyks tik tuo atveju, jeigu mes pereisime prie trečiojo sankcijų etapo, bet mes dar jo nepradėjome“, – sakė L.Fabiusas sakė.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras išreiškė viltį, kad šito neprireiks, tačiau leido suprasti, kad tai realu.

„Nėra priežasties, kodėl Prancūzija viena turi imtis tokio pobūdžio veiksmų, – sakė jis radijui „Europe 1“. – Tai gali būti numatyta tik visuotinio (sutarčių) nutraukimo rėmuose, kuris apimtų ir kitas Europos šalis“.

„Viena vertus, mes negalime manyti, kad aprūpinsime Rusiją ginklais neribotą laiką, ypač atsižvelgiant į tai, kaip ji elgiasi. Kita vertus, yra darbo vietų ir ekonominė realybė“, – kalbėjo L.Fabiusas.

L.Fabiusas patvirtino, kad Prancūzijos gynybos ministras atšaukė savo vizitą Maskvoje, kuris turėjo įvykti antradienį, nes, pasak jo, būtų netinkama, jei jis būtų sutapęs su diena, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo aneksavimo įstatymą.

Tačiau ministras patvirtino, kad V.Putinui tebegalioja kvietimas į 1944 metų birželio 6-osios sąjungininkų bendros operacijos minėjimą.

Prancūzijos pareigūnams teko patikslinti L.Fabiuso pareiškimą, iš kurio buvo galima suprasti, kad Rusija yra išbraukta iš Didžiojo aštuoneto galingųjų ekonomikų sąrašo.

Šis klausimas tebėra svarstomas, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, sakė jie.

Praėjusių savaitę likusios septynios Didžiojo aštuoneto šalys, protestuodamos prieš Maskvos veiksmus Kryme, nusprendė nutraukti pasiruošimą Sočio viršūnių susitikimui, kuris turėjo įvykti birželio mėnesį.

V. Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, sako Britanijos užsienio reikalų sekretorius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas).

Leisdamas suprasti, kad Didžiojo aštuoneto šalys netrukus aptars priemones Rusijai, W.Hague'as parlamente sakė: „Apgailėtina buvo šiandien sužinoti, kad prezidentas Putinas pasirinko „izoliacijos kelią““.

Taip pat jis nurodė, kad Didžioji Britanija įšaldys visą dvišalį karinį bendradarbiavimą su Rusija, kai pastarosios prezidentas pasirašė sutartį dėl Krymo priėmimo į Rusijos Federaciją.

„Mes įšaldėme visą tokio pobūdžio bendradarbiavimą“, - sakė W.Hague'as parlamentarams, patikslindamas, kad sustabdytas techninio bendradarbiavimo susitarimas ir bendros karinių jūrų laivynų pratybos, kuriose turėjo dalyvauti Rusijos, Prancūzijos. Didžiosios Britanijos ir JAV pajėgos.