Rusijos valdžia griežtina skaitmeninę kontrolę ir imasi naujų priemonių, kad kontroliuotų žmonių veiklą internete. Valdžia siekia blokuoti skambučius per bendravimo platformas „Telegram“ ir „WhatsApp“, o tuo pačiu metu kuria Kremliaus kontroliuojamą „valstybinę bendravimo programėlę“ pavadinimu „Max“, kuri turėtų pakeisti užsienietiškas programėles, rašo naujienų portalo „Kyiv Independent“ žurnalistas Olegas Suchovas.

„Kremlius dabar pasiekė tokį lygi, kad įveda visišką žmonių pokalbių kontrolę. Anksčiau nerimauta, kad žmonės gali protestuoti, o valdžia turėtų kažkaip pasiaiškinti. Tačiau dabar nėra jokio reikalo niekam nieko aiškinti – yra tik vienas atsakymas: „vyksta karas, todėl jūs, piliečiai, nebeturite jokių teisių“, – Rusijos apžvalgininkas Sergejus Parchomenko sakė interviu „Kyiv Independent“.

S. Parchomenko mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pradėjo karą tam, kad galėtų vis griežčiau valdyti ir taip išsilaikyti valdžioje visam laikui, arba bent to tikisi pats V. Putinas.

Analitikai teigia, kad naujausi bandymai užgniaužti interneto laisvę yra logiška įvykių eiga režimui evoliucionuojant link totalitarizmo. Kremlius siekia atkartoti Kinijos „Didžiąją ugniasienę“, visapusišką cenzūros sistemą, kurią Pekinas ilgus dešimtmečius naudoja kovodamas su kritika internete.

Rusijos institucijos ir bendrovė VK, sukūrusi bendravimo programėlę „Max“, į žurnalistų prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

Socialinių tinklų blokavimas

Rusijos pastangos įgyvendinti interneto cenzūrą kaip Kinijoje prasidėjo dar iki įsiveržimo į Ukrainą.

Kai 2014 m. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Kremliui ištikimos bendrovės perėmė didžiausio Rusijoje socialinio tinklo „Vkontakte“ (VK) kontrolę, o jo savininkas Pavelas Durovas išvyko iš šalies dėl valdžios daromo spaudimo.

Rusijos agentūra „Roskomnadzor“, atsakinga už žiniasklaidos kontrolę ir cenzūrą, 2018 m. pradėjo blokuoti P. Durovo socialinę platformą „Telegram“, nes ši atsisakė programėlės šifravimo raktus perduoti Federalinei saugumo tarnybai (FST), neva atlikusiai tyrimą dėl terorizmo. P. Durovas sakė, kad tai neįmanoma technologiškai, o komunikacijos šifravimo mechanizmų pakeitimas leistų Kremliui įvesti cenzūrą socialiniame tinkle.

Rusijoje „Telegram“ nebeblokuojamas nuo 2020 m., tačiau neaišku, kodėl. Dėl bandymų uždrausti programėlę buvo kilę dideli protestai, o „Roskomnadzor“ pastangos pasirodė buvusios neefektyvios dėl technologinių iššūkių.

Rusijai pradėjus pilno masto įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. Kremlius uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ neva dėl to, kad jie necenzūravo raginimų smurtauti prieš V. Putiną ir Rusijos karius.

2024 m. „Roskomnadzor“ pradėjo riboti prieigą prie „YouTube“ po to, kai vaizdo įrašų dalinimosi platforma užblokavo Rusijos propagandos kanalus ir atsisakė uždrausti Kremlių kritikuojantį turinį.

2025 m. Rusijoje sutriko „Telegram“ veikla, o ši platforma buvo uždrausta Čečėnijoje ir Dagestane.

2025 m. rugpjūtį Rusijos žiniasklaidos kontrolės agentūra pradėjo blokuoti skambučius „Telegram“ ir „WhatsApp“ programėlėse. Agentūra aiškino, kad jos tapo pagrindiniu įrankiu bandant „išvilioti pinigus ir įtraukti Rusijos piliečius į sabotažą ir terorizmą“.

Tačiau analitikai mano, kad tokie teiginiai tėra pasiteisinimas.

„Tai neturi nieko bendra su sukčiavimu internete. Sukčiai lygiai taip pat toliau naudos ir jau naudoja „Max“ ar kitus įrankius“, – S. Parchomenko sakė „Kyiv Independent“.

Valstybinė bendravimo programėlė

Rusijos valdžia ne tik mėgino blokuoti Vakarų socialinius tinklus, bet ir ėmėsi kurti alternatyvią rusišką platformą. Kovo mėnesį Rusijos informacinių technologijų bendrovė VK išleido bendravimo programėlę „Max“.

2025 m. rugsėjo 1 d. Rusijos valdžia oficialiai patvirtino „Max“ kaip „valstybinę bendravimo programėlę“.

Ją tapo privaloma įdiegti visuose elektroniniuose įrenginiuose. Be to, „Max“ yra numatytoji bendravimo programėlė teikiant valstybės ir bankų paslaugas.

Tuo metu didžiausi mobilaus ryšio operatoriai Rusijoje leido savo abonentams nemokamai naudotis „Max“.

Bendravimo programėlę visiškai kontroliuoja Rusijos vyriausybė. Ją sukūrusi bendrovė VK priklauso Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ ir verslo magnatui Jurijui Kovalčiukui, kuris žinomas kaip asmeninis V. Putino bankininkas.

Visa programėlės vartotojų veikla fiksuojama, o ji renka informaciją apie jų amžių, lytį, telefono numerius, elektroninius adresus ir vartotojo paskyros identifikatorių socialiniuose tinkluose.

Nors Vakaruose sukurtos bendravimo programėlės taip pat prašo prieigos prie tokios informacijos, tačiau ją suteikti programėlei „Max“ pavojingiau, nes jos oficialioje privatumo politikoje nurodoma, kad duomenys gali būti perduodami valdžios institucijoms.

Ekspertai mano, kad „Max“ bus nuolat naudojama vartotojų sekimui.

Interneto ir VPN blokavimas

Nuo gegužės visoje Rusijoje dažnai išjungiamas fiksuotojo ir mobiliojo interneto ryšys. Valdžia teigia, kad šie apribojimai būtini siekiant neutralizuoti Ukrainos dronų atakas, tačiau analitikai mano, kad taip Rusija bando stiprinti žmonių kontrolę internete.

Rugpjūtį Rusijoje interneto ryšys buvo išjungtas 2 129 kartus. Pasak Interneto apsaugos asociacijos, tai visų laikų rekordas. 2024 metais visame pasaulyje fiksuoti 296 interneto ryšio nutraukimai, remiantis JAV organizacijos „Access Now“, kovojančios su interneto cenzūra, duomenimis.

Rusijos valdžia taip pat ėmėsi griežtų veiksmų prieš virtualių privačių tinklų (VPN) paslaugas, leidžiančias vartotojams apeiti apribojimus.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Rusija uždraudė VPN reklamas ir įvedė baudas „už ekstremistinio turinio paiešką“ naudojant VPN, t. y. bet kokios informacijos kritiškos Kremliaus atžvilgiu.

Kitų šalių patirties perėmimas

Įvesdama griežtus interneto apribojimus Rusija kopijuoja Kinijos cenzūros sistemą, vadinamą „Didžiąja ugniasiene“. Programėlė „Max“ sukurta pagal „WeChat“ – Kinijos valstybės kontroliuojamą bendravimo platformą.

Cenzūros apėjimo įrankius kuriančios Kanados informacinių technologijų bendrovės „eQualitie“ darbuotojas Leonidas Iuldaševas teigia, kad Kremlius nori pasiekti tokių rezultatų kaip Kinija ir kopijuoja Irano cenzūros technologijas, kuris yra tarp prasčiausiai vertinamų šalių interneto laisvės srityje.

Taip pat neatmetama, kad Rusija gali visiškai uždrausti prieigą prie pasaulinio interneto, panašiai kaip Šiaurės Korėja.

Tačiau L. Iuldaševas sakė „Kyiv Independent“, kad, jo nuomone, visiškas interneto išjungimas yra mažai tikėtinas.

„Techniniu požiūriu tai įmanoma, bet palyginimas su Š. Korėja keistas, nes Š. Korėja niekada neturėjo pilnaverčio interneto. Tuo metu Rusija turi visas galimas jungtis su pasauliniu internetu“, sakė jis.

Vis dėlto jis neatmeta, kad laikinas ar regioninis interneto atjungimas galimas, jeigu bus kokių nors politinių rizikų.

Šuolis į totalitarizmą

L. Iuldaševas primena, kad Rusija pradėjo kurti „nepriklausomą internetą“ netrukus po to, kai 2014 m. aneksavo Krymą, o dabar šis procesas pagreitėjo.

Ryhoris Nižnikau, Rusijos ekspertas iš Suomijos tarptautinių santykių instituto pastebi, kad Rusija seniai juda link interneto kontrolės ir „nepriklausomo interneto“.

„Logika paprasta – jeigu „silovikai“ (Rusijos žvalgybos ir specialiųjų tarnybų darbuotojai) negali ko nors kontroliuoti, tuomet tokią grėsmę reikia uždrausti“, – R. Nižnikau komentavo leidiniui „Kyiv Independent“.

Arkadijus Mošesas, Rusijoje gimęs tyrinėtojas iš Suomijos tarptautinių santykių instituto, sako, kad į visą tai reikėtų žvelgti kaip į vieną iš sudedamųjų dalių Rusijai pereinant iš autoritarizmo į totalitarizmą, kas reiškia absoliučią kontrolę.