Šioje režisieriaus Aleksejaus Učitelio juostoje vaizduojamas Rusijos caro Nikolajaus II jaunystės romanas su lenke balerina Matylda Krzesinska (Matylda Kšesinska).
Teigiama, kad šis romanas truko kelerius metus ir nutrūko 1894-aisiais, kai įvyko būsimojo caro vedybos su Britanijos karalienės Victorios (Viktorijos) vaikaite Aleksandra Fiodorovna. Tais pačiais metais Nikolajus perėmė ir Rusijos imperijos sostą.
Spalio 25-ąją pasirodysiančiam filmui nustatytas 16 metų amžiaus cenzas, sakoma Kultūros ministerijos pranešime. Manoma, kad toks sprendimas nuvils kritikus.
Nors kol kas matė tik šio filmo anonsą, konservatyvių bei nacionalistinių pažiūrų aktyvistai ir protestuotojai iš stačiatikių Bažnyčios jau pasmerkė „Matildą“, nes, jų teigimu, Nikolajus II privalo būti „neliečiama“ šventa asmenybė.
Viename epizode, įtrauktame į anonsinį filmuką, matoma, kaip suplyšus ant scenos šokančios balerinos suknelei trumpam pasirodo jos krūtis. Kitame epizode matoma Nikolajaus II ir Matildos meilės scena.
Ši juosta sukėlė pasipiktinimą asmenims, įsitikinusiems, jog Rusija neturėtų vaikytis vakarietiškų vertybių ir seksualinės laisvės standartų.
Kazokų ir stačiatikių aktyvistai praėjusią savaitę prie vienos Maskvos bažnyčios netgi surengė prieš tą filmą nukreiptas pamaldas. Per jas keli šimtai maldininkų laikė caro šeimos narius vaizduojančias ikonas.
Viena iš balsingiausių „Matildos“ kritikių – Rusijos Valstybės Dūmos deputatė Natalija Poklonskaja, buvusi Maskvos aneksuoto Krymo generalinė prokurorė. Ji taip pat parengė peticiją, kurią pasirašė tūkstančiai rusų, nepritariančių filmo pasirodymui.
Buvęs Rusijos stačiatikių Bažnyčios atstovas Vsevolodas Čaplinas, tapęs tinklaraštininku, taip pat piktinosi, kaip filme vaizduojamas caras.
Ketvirtadienį Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas irgi prisijungė prie kritikų minios ir kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas uždrausti rodyti šį filmą jo kontroliuojamame regione, kuriame daugiausia gyvena musulmonai.
„Matildos“ režisierius savo ruožtu atsisakė kaip nors keisti savo filmą ir netgi sakė turįs vilčių būti nominuotas „Oskaro“ apdovanojimui.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia iki šiol laikosi oficialios pozicijos nesikišti į šią kontroversiją. Po 1917-ųjų revoliucijos bolševikų žvėriškai nužudytas Nikolajus II ir jo šeimos nariai Bažnyčios yra paskelbti šventais kankiniais.
Be kita ko, griaučiai, kurie veikiausiai priklauso Nikolajaus II vaikams, tebesaugomi Rusijos valstybiniame archyve, nes Bažnyčia nesutinka leisti, kad būtų patvirtintas jų autentiškumas.
Kitąmet Rusijoje bus minimos caro nužudymo 100-osios metinės.
Naujausi komentarai