Rusijos dujų pramonei 2009-ieji buvo blogi metai. Jos dalis Europos rinkoje gerokai smuktelėjo: sumažėjus paklausai, vartotojai persimetė prie pigesnių tiekėjų. Tačiau 2010-aisiais Kremlius dar sykį pirmaus.

Svarbiausia jo užduotis – pradėti tiesti "Nord Stream" dujotiekį. Šis dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungs Rusiją su Vokietija ir aplenks tokias nerimą keliančias tranzito šalis kaip Ukraina ir Lenkija. Rusijos dujų milžinas "Gazprom" prislėgtas skolų ir neturi pinigų dujotiekiui, todėl jam reikia ES ir Vokietijos pagalbos.

Rusijos "sunkiasvorė" energetikos diplomatija dažnai duoda priešingų rezultatų, nei iš jos tikimasi. Tačiau lygių neturintis "Nord Stream" lobizmas bus sėkmingas. Nors deklaruotas susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos, 2009 m. Švedija ir Suomija jau sutiko, kad "Nord Stream" eitų per jų teritorinius vandenis.

Perrinktajai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel asmeniškai projektas nepatinka. Tačiau ji supranta, kad negali sutrukdyti: energijos ištroškusi Vokietijos pramonė siekia patikimo dujų tiekimo iš Rytų. Tad apsukrioji A.Merkel sieks kompromiso: "Nord Stream" tiesiamas bus (jei reikės, tam bus panaudoti ir ES pinigai), bet tuo pačiu metu Vokietija taip pat darys viską, kad būtų pradėtas kito dujotiekio – "Nabucco" – tiesimas. Šis vamzdynas per Turkiją ir Balkanus sujungs turtingą dujų Kaspijos regioną su Vidurio Europa. Alternatyvaus Rusijos vamzdyno "South Stream" per Juodąją jūrą projektas neperspektyvus, nes per brangus.

Surišti palaidus "Nabucco" galus – štai kokia bus pagrindinė užduotis Pietų Europoje 2010-aisiais. Šiame projekte turi aktyviai dalyvauti Turkija. Taip pat teks paimti šiek tiek Rusijos dujų iš "Blue Stream" – nepakankamai naudojamo dujotiekio, nutiesto per Juodąją jūrą. Rusijos dujų įtraukimas į "Nabucco" sumenkina jo, kaip atsvaros Maskvos monopolijai, vaidmenį. Bet tai geriau negu nieko. Šis dujotiekis pirmą kartą leis tiesiogiai tiekti dujas Europai iš Kurdistano (Irake), Azerbaidžano ir kitų šalių.

Rusija turi ir kitą kozirį – dujotiekį OPAL. Jis turėtų "Nord Stream" sujungti su Vokietijos centru. 2010-aisiais paaiškės, kad prie projekto prisijungė ir Čekija (vamzdyno atšaka kerta nedidelę Čekijos teritorijos dalį, pakeliui į pietų Vokietiją, todėl Praha projektui nesipriešins). Susiklosčius tokioms aplinkybėms, Slovakija ir Ukraina lieka tuščiomis rankomis. Užtikrinusi kitą tiekimo galimybę galingoms Vakarų valstybėms, Rusija galės siūlyti daug griežtesnius sandorius šioms tranzito šalims.

Panašiai nutiks ir su nafta...

Likusią straipsnio dalį ir daugiau autoritetingų 2010-ųjų prognozių skaitykite naujame leidinyje "Pasaulis 2010 metais".