Tai, ko bijota
Ekonominė suirutė, žymėjusi Rusijos virsmą iš didžiausios SSRS respublikos į savarankišką valstybę, iš komandinės į rinkos ekonomiką, pastaraisiais dešimtmečiais buvo virtusi šiurpėmis. Gąsdinimais, kad šalis gali grįžti į paskutinį XX a. dešimtmetį, buvo galima atgrasinti rinkėjus nuo bet kokių režimui oponuojančių kandidatų.
Vienas iš indikatorių, kuriais sociologai matuodavo Rusijos gyventojų nuotaiką, buvo klausimai apie 1998-uosius, kai dėl didelės valstybės skolos, perdėto optimizmo, kritusių žaliavos kainų šalis išgyveno ekonomikos krizę. „Bus blogiau“, – tokios pesimistinės nuotaikos visuomenėje įsitvirtino dar gerokai prieš 2014-uosius.
Iš dalies kurstyti šį nerimą buvo naudinga ir valdžiai, todėl iš Vladimiro Putino ir žemiau esančių valdžios piramidės aukštų kurtas stabilumo garantijų mitas. Vis dėlto plonėjanti piniginė, auganti vadinamojo barščių rinkinio kaina pastaruosius metus augino ir eilinio Rusijos gyventojo nuogąstavimus dėl ateities.
Paskutinėmis 2021 m. dienomis paskelbtas "Gallup International" tyrimas parodė, kad dauguma (53 proc.) rusų manė 2022-aisiais susidursiantys su ekonominiais sunkumais (prieš metus tokių buvo 47 proc.). Fiksuotas istoriškai mažas, 1,5 karto nei vidutiniškai pasaulyje mažesnis ekonominių lūkesčių indeksas. Nerimas dėl pandemijos padarinių šiuo atveju nevaidino didelio vaidmens: valdžios skleidžiamų žinių apie kovą su koronavirusu sraute dominavo dažnai nepagrįstas optimizmas.
Pabrėždami, kad Rusija pernelyg didelė globalios ekonomikos dalis, kad ją būtų galima izoliuoti it kokią Šiaurės Korėją, ekonomistai sako: prekių, žaliavų judėjimas vyks, tačiau kita kryptimi, kitokios kokybės ir kitokia kaina.
Ekspertų manymu, neatšaukus sankcijų, verslas ilgainiui prie jų prisitaikys, tačiau labai didele kaina: uždraustos prekės Rusiją pasieks per tarpininkus, pvz., per Kinijos ar Kazachstano kompanijas. Juolab kad ir Pietų Korėjos gamintojai jau išsiaiškino su atitinkamomis JAV institucijomis, kad į Rusiją gali eksportuoti prekes, jei tik jos nebus panaudotos karybos tikslais, t.y. buitinę techniką.
Kas laukia Rusijos, šiandien dar nepajutusios visų sankcijų grėsmės, bene geriausiai nusako vienas naujesnių anekdotų: „Koks naujausias aifono modelis? Toks, kokį turite.“
Socialinė įtampa neišvengiama
Žinoma, aifonus ir naujus užsienio gamybos automobilius įperka mažuma Rusijos gyventojų, tačiau neliks ūkio srities, kurios daugiau ar mažiau nepaveiktų sankcijos, logistikos apribojimai.
Tiems, kurie perka rusiškus maisto produktus ir rengiasi Kinijoje pagamintais drabužiais, kirs infliacija. Svarstydami apie jos dydį ekonomistai, pabrėždami situacijos unikalumą, kalba ir apie 15–20 proc., ir apie triženklį skaičių.
Kas atsitiks su regionais, priklausomais nuo sankcijų sąraše atsidūrusių oligarchų valdomų įmonių arba eksporto? Kas laukia naftos ir dujų regionų, jei, bijodami antrinių sankcijų, jau du didžiausi Kinijos bankai sustabdė mokėjimus už naftos tiekimą Kinijai? Kokiomis sąlygomis bus suteikti kreditai ūkininkams, kurių netrukus lauks sėja? Kol kas į šiuos klausimus atsakymų nėra.
Ekonomistų manymu, daugiausia valdžios pagalbos sulauks pagrindinės rinkėjų grupės: viešasis sektorius, senjorai. Ar indeksavus atlyginimus ir pensijas bus kompensuota infliacija? Panašu, valdžia jau rengiasi pradėti komunikacinę kampaniją apie visuotinį taupymą. Jos pionieriumi pasijuto „Roskosmos“ generalinis direktorius Dmitrijus Rogozinas, paskelbęs, kad sau ir kitiems aukščiausiems šios korporacijos vadovams 30 proc. mažina atlyginimą.
Režimas susidurs su krize kaip niekada anksčiau.
„Rimtesnis smūgis bus infliacija ir į regionus atkeliausiantys karstai su žuvusiais kariais, – sako politologas Michailas Kominas. – Tai padidins socialinę įtampą. Protesto akcijose dalyvaus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir anksčiau jose nedalyvavę žmonės. Režimas susidurs su krize kaip niekada anksčiau.“
2021 m. pabaigoje Rusijos bankuose buvo, skirtingais vertinimais, apie 50 mlrd. dolerių vertės grynųjų įvairia užsienio valiuta. Rusijos gyventojai savo sąskaitose eurais, doleriais ar kitomis užsienio valiutomis gali laikyti net iki 270 mlrd. dolerių.
Jei žmonės plūstelėtų į bankus atsiimti savo santaupų, rublio kursas šoktelėtų iki kelių šimtų padalos dolerio atžvilgiu. Staigus kainų šuolis. Šešėlinės valiutų keityklos. Bado maištai. Bandant pasipriešinti tokiai reakcijai, turės būti įšaldyti indėliai. Tačiau ir tai tik trumpam apramintų visuomenę. Išeitis – paskelbti nepaprastąją padėtį, kuri suriša rankas ne tik indėlininkams, verslininkams, bet ir galutinai atgraso nuo bet kokio protesto.
Tiesa, kol kas, panašu, Rusijos gyventojai ne iki galo suvokia situacijos rimtumą, tad kai kuriems bankams paskelbus istoriškai dideles palūkanas už indėlius valiuta (7 proc.), į juos plūstelėjo perdėtu optimizmu trykštantys gyventojai.
Grėsmė „Sputnik“ vakcinai?
Vos paskelbus sankcijas, Rusijos verslo įmonės pasijuto lyg užrištomis akimis paklaidintos miške. Teoriškai galima judėti, tačiau nežinia, nei kuria kryptimi, nei kas po kojomis.
Penktos pagal dydį Rusijos farmacijos įmonės „Solopharm“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Olegas Žerebcovas vietos žiniasklaidai sakė, kad Rusijos farmacijos verslas yra labai globalus. Pusė iš 521 tiekėjo – europiečiai. Iš jų 27 yra kritiškai svarbūs.
„Šį rytą sėdėjome ir sprendėme, ką daryti, – sakė jis savaitės pradžioje. – Galvojome, kaip išspręsti tris problemas: kaip galėtume ką nors atsigabenti iš Europos, kaip konvertuoti rublius į eurus ir juos išsiųsti tiekėjams ir kiek padidinti pardavimo kainas.“
Be to, O.Žerebcovas nuogąstavo, kad kai kurios įmonės be jokių ES reguliavimo institucijų nurodymų nustos dirbti su Rusija: „Užsienio įmonių vadovai gali asmeniškai priimti sprendimus nutraukti žaliavų ir medžiagų tiekimą.“
Nerimaudami dėl neaiškaus valiutų kurso pirmosiomis karo dienomis platintojai nustojo tiekti vaistus į vaistines. Jos šį deficitą pajus jau po savaitės ar dviejų.
O.Žerebcovas neigė, kad, nutrūkus ryšiams su Vakarų tiekėjais, juos kompensuos gamintojai iš kitų pasaulio kraštų. „Paplitusi klaidinga nuomonė, kad viskas daroma Indijoje ir Kinijoje. Dabar pasaulyje veikia sudėtingesnės tiekimo grandinės. Kompleksinės medžiagos atkeliauja tik iš Europos: filtrai, eksploatacinės medžiagos. Visos biotechnologijos yra europietiškos ir amerikietiškos, pradedant tiesiog maišeliais ląstelėms auginti“, – aiškino jis.
O.Žerebcovas spėjo, kad, veikiausiai, teks nutraukti ir vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik“ gamybą: reakcija vyksta specialiame maišelyje. Jis yra sterilus, į jį per daug vamzdelių tiekiamas maitinimas ir speciali biomasei reikalinga terpė. „Šių maišelių niekada negaminome ir be konsultacijų – vėlgi europiečių – Rusijos Federacijoje artimiausiu metu negalėsime pagaminti.“
Scanpix nuotr.
Laukia katastrofa
„Tiesą sakant, viskas mirs. Tokios rimtos būklės, kaip dabar, nebuvo nuo 1991 m.“, – situaciją Rusijos versle Vakarams paskelbus sankcijas apibūdino vienos pagrindinių nekilnojamojo turto plėtros kompanijų Rusijoje „RKS Development“ įkūrėjas ir akcininkas Igoris Sagirianas. Dauguma jo kompanijos objektų – šalies regionuose: Chanty Mansijske, Astrachanėje, Penzoje, Sočyje, Anapoje, Krasnodare, Tverėje.
„Jei bazinė palūkanų norma (Rusijos Centrinis bankas ją pakėlė iki 20 proc. – red. past.) nebus pakeista, viskas žlugs. Paskolų turime daug. Paskolos sutartyje bankai nurodo išlygą, kad, pasikeitus situacijai, keičiasi palūkanų dydis. Rinka išprotėjo, žmonės puolė pirkti bet kokia kaina. Kainą pakėlėme 30 proc. Tačiau žmonės uždirba rubliais, atlyginimai jiems nepadidėjo 30 proc. Dirbame ne oligarchams, o su žmonėmis, kurie ima paskolą rubliais būstui ar kaupia pinigus būstui, o iš kur jiems gauti pinigų?“ – situaciją savo verslo sektoriuje aiškino I.Sagirianas.
Tokios rimtos būklės, kaip dabar, nebuvo nuo 1991 m.
Anot jo, katastrofa ištiks visus, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų.
Tris dešimtmečius veikianti tekstilės importo įmonė „Alliance High Textile“ – puikiai žinoma Rusijoje. Apie jos savininkų verslo ambicijas byloja faktas, kad įmonė tiekė audinius, iš kurių pasiūta Didžiojo teatro uždanga. „Mūsų tiekėjų geografija – Europa, Turkija, Indija, Kinija, neseniai buvo Šiaurės Amerika. Tai didžiausias netikrumo laikotarpis per 30 metų“, – apie pirmąjį sankcijų smūgį laikraščiui „Novaja gazeta“ pasakojo įmonės atstovas Vladislavas Pakas.
Jis skundėsi dolerio kurso augimu, tuo, kad daugelis Rusijos bankų iš viso nevykdo mokėjimų valiuta. „Visi tiekėjai yra ištikti šoko. Jei taip sėdėsime dar penkias darbo dienas, visai nieko neliks. Paskolų užsienio valiuta neturime, bet užsienio prekių paskolų turime: mums atsiunčia prekių, o mes už jas sumokame per 12–14 mėnesių. Kaip garsi įmonė turėjome labai geras sąlygas, visi tiekėjai mums gerai žinomi. Tikriausiai mūsų paprašys sumokėti skolą, o pagal kokį kursą – Dievas žino“, – nerimavo verslininkas. Žmonėms, esą, dabar nerūpi aukštos klasės audiniai – jiems ims trūkti pinigų duonai.
Aukso vertės automobiliai
Operatyviai reaguodami į sankcijas, Rusijos automobilių pardavėjai beveik nustojo prekiauti automobiliais. Specializuoto automobilių portalų „Drome“ teigimu, iš apyvartos išimtų automobilių skaičius kovo 2 d., palyginti su ankstesne savaite, išaugo 53 proc. Skelbimų skaičius susitraukė 60 proc.
Automobilių pardavėjai tikino, kad prekyba tik laikinai sustabdoma – esą tokiu būdu bandoma išlaukti aiškesnės situacijos. Jei rublio kursas kris dolerio ir euro atžvilgiu, automobilių kaina dar labiau išaugs. Be to, pakėlus bazinę palūkanų normą, paskolos automobiliui pirkti šoko į nematytas aukštumas ir savaitės viduryje siekė 25–30 proc. Bene didžiausią nerimą jiems kelia perspektyva: tiekimas sustabdytas nenurodant termino, todėl neaišku, kada gali būti sulaukta naujų partijų.
Vienam po kito Vakarų koncernams skelbiant apie sustabdomą automobilių tiekimą, Rusijoje pabrango visi automobiliai: „Kia“, „Toyota“, „Lexus“, „Hyundai“, „AvtoVAZ“. Pastarojo koncerno gaminamos „Lada“ didmeninė kaina vidutiniškai pakilo 18 proc., o populiariausias „Lada Vesta“ pabrango 170 tūkst. rublių, ir tai – ne riba.
Nesustojo tik Kinijos gamintojų automobilių tiekimas.
Rusijos rinkai automobiliai gaminami, be kita ko, ir pačioje Rusijoje esančiose gamyklose, todėl nutrūkus gamybai, be darbo liks tūkstančiai žmonių. Įkandin „Audi“, „Volkswagen“, „Skoda“, „Land Rover“ gamintojų antradienį apie stabdomą gamybą Kaliningrado srityje esančioje „Avtotor“ gamykloje pranešė ir BMW.
Nelaukdamas karo pradžios, vienas didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje „Stellantis“ pranešė iš Rusijos iškelsiantis savo gamyklą, kurioje kasmet buvo pagaminama 125 tūkst. „Pegeot“, „Opel“, „Citroen“ automobilių. Didžiausia pasaulyje sunkvežimių gamintoja „Daimler Truck“ (priklauso „Mercedes-Benz“), nelaukdama sankcijų, taip pat sustabdė bendradarbiavimą su „Kamaz“.
Dėl komplektavimo detalių (be kita, „Bosch“ gaminamų mikroschemų) trūkumo kovo 5 d. Toljatyje esanti „AvtoVAZ“ gamykla sustabdo automobilių gamybą. Kol kas kalbama apie laikotarpį iki kovo 11-osios.
Vasara be lėktuvų?
Tai, kad Europos valstybėms, JAV, Kanadai uždarius dangų lėktuvams iš Rusijos tapo sunkiai įmanoma išskristi iš Rusijos, – tik dalis problemų, kurios kilo Rusijos avialinijoms, pirmiausia didžiausiai kompanijai „Aeroflot“. Didesnį galvos skausmą kelia orlaivių priežiūra ir reikalavimas iki kovo 28 d. grąžinti išpirktinai nuomojamus orlaivius savininkams.
Naujausiais agentūros „Cirium“ duomenimis, 55 proc. viso Rusijos aviacijos parko yra nuomojama iš tarptautinių kompanijų. Iš 980 keleivinių lėktuvų išpirktinai nuomojami 777. Iš viso Rusijos kompanijos eksploatuoja 1 290 lėktuvų (56 proc. užsienio gamybos) ir 2 260 sraigtasparnių (36 proc. užsienio gamybos).
Kompanija „Airbus“, kurios produkcija sudaro pusę „Aeroflot“ orlaivių, pranešė sustabdanti savo lėktuvų techninę priežiūrą Rusijoje ir atsarginių lėktuvų dalių tiekimą. Analogišką sprendimą priėmė ir koncernas „Boeing“, inžinerinį centrą iš Rusijos perkėlęs į Armėniją. Rusijoje eksploatuojama 300 įvairaus modelio šios markės lėktuvų.
Neskraidančius orlaivius galima užkonservuoti, kaip tai buvo daroma per pandemiją: uždaryti ir neliesti, o kai prireiks, vėl eksploatuoti. Galima net nacionalizuoti: Rusijos susisiekimo ministerija su aviakompanijomis jau aptarė tokią galimybę. „Tačiau naudojant lėktuvus nuolat kas nors nutinka. Tai atsiranda lokatoriaus gedimų, tai fiuzeliažo problemų. Bet koks nesklandumas – ir lėktuvas negali pakilti, nes šių dalių tiekėjas tau netiekia. Tai žlugimas“, – žiniasklaidai pasakojo vienas „Aeroflot“ vadybininkų.
Analogišką situaciją jis prognozavo ir regioninius skrydžius vykdančiai antrajai pagal dydį Rusijos aviakompanijai „S7“, taip pat naudojančiai „Airbus“ orlaivius. Brazilijos „Embraer“, kurios lėktuvų „Embrarer E-170“ turi „S7“, paskelbė nebetieksianti detalių ir nutrauksianti techninį aptarnavimą.
Mažų sąnaudų oro linijų bendrovės „Pobeda“ parke – 44 „Boeing 737-800“ lėktuvai. Visi jie – išpirktinai nuomojami, tad iki kovo pabaigos turi būti grąžinti savininkams.
Detalių tiekimą nutraukė ir kompanija „CFM International“, kurios bent 800 „CFM56“ modelio variklių yra įmontuoti Rusijos oro linijų lėktuvuose.
Ekspertų verdiktas – po trijų mėnesių nė vienas „Aeroflot“ lėktuvas nebepakils.
Atsarginiai sprendimai
Uždraudus aptarnauti Rusijoje registruotus orlaivius, nuo sankcijų neliks nuošalyje ir gausus privačių lėktuvų parkas. Tiesa, jei koks „Bombardiers“ yra ne Rusijos jurisdikcijoje, bet registruotas kur nors Suomijoje ar Prancūzijoje, jei jis nepriklauso į asmeninių sankcijų sąrašą įtrauktam asmeniui, jis galės skristi į Europą.
Geresnės perspektyvos nebent regioninių pervežėjų, trumpus atstumus skraidinančių čekų gamybos „L-410“.
Bent kol kas, panašu, situacijos neišgelbėtų nei spartinama iki šiol su nesklandumais susidūrusi dar tik pirmuosius bandymus praėjusio Rusijoje sukurto naujos kartos keleivinio „MC-21“ gamyba, nei „Sukhoj Superjet 100“. Be to, kad jis yra tinkamas naudoti tik nedideliems atstumams, daugybė jo detalių užsienietiškos. Priešgaisrinė sistema – amerikiečių „Autronics“, ekipažo krėslai – britų „Ipeco“, šasi tiekėjas – „Messier Dowty“ iš Prancūzijos, vibracijos davikliai – iš šveicarų „Vibro-Meter“ ir t.t. Projekto konsultantas – ta pati „Boeing“, strateginis partneris – „Alenia Aeronautica“ iš Italijos.
Europos valstybėms, JAV, Kanadai uždarius oro erdvę Rusijos kompanijų ar joje registruotiems orlaiviams, Rusijos piliečiai skubėjo palikti šalį skrisdami per Stambulą, Dubajų.
Skubėdami pasinaudoti situacija užsakomųjų skrydžių operatoriai savaitės pradžioje į Londoną siūlė nuskraidinti už 4,5 tūkst. svarų. Kaina ne tik gerokai didesnė, nei kainavo kelionė reisiniais lėktuvais, – ji sunkiai įkandama dėl dramatiškai kritusios rublio vertės. Dar prieš tris mėnesius ši suma rubliais buvo 1,4 karto mažesnė nei, pvz., kovo 1-ąją.
