Rusų politologas Igoris Panarinas pranašauja greitą Jungtinių Valstijų skilimą, o kitoje Atlanto pusėje mokslininkai tokį likimą prognozuoja pačiai Rusijai. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad 2015 m., 2030 m. arba amžiui įpusėjus Rusija skils į šešias arba aštuonias valstybes su savo valiutomis, savo diplomatais ir savo biudžetais. Šias prognozes analizavo rusų dienraščio „Moskovskij Komsomolec“ žurnalistas Vladimiras Čuprinas.

Kas pasidalins Rusijos turtus

Sankt Peterburgas gali tapti Rusijos Šiaurės Vakarų dalies sostine. Šis darinys turi galimybių integruotis į Vakarus. Juk neveltui caras Petras I būtent čia iškirto langą į Europą. Kitiems regionams pasiseks mažiau - jie pateks į kaimyninių šalių įtakos zonas. Tolimuosiuose Rytuose karaliaus Kinija ir Japonija, o Kamčiatkoje, Čiukčių autonominėje apygardoje ir Sibire - Jungtinės Valstijos. Atskirais dariniais pavirs Pavolgė ir Šiaurės Kaukazas.

Didelio pasirinkimo Rusija neturi, rašo V.Čuprinas. Jos požeminiai turtai atiteks arba Europai ir JAV, arba Kinijai, kuri vis aktyviau skverbiasi į Rusijos ekonomiką.

Ar Rusijos skilimo grėsmė yra reali? Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas neseniai pareiškė, kad šiandien ji yra žymiai mažesnė, nei buvo 2000 m. Tačiau JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) išslaptintame pranešime dėstoma kitokia nuomonė. Sovietiniais laikais irgi mažai kas tikėjo panašiomis prognozėmis dėl SSRS likimo. Bet kai tik parduotuvių lentynos ištuštėjo, tai įvyko.

Nykstanti Rusija

Vakarų ekspertai kalba apie Rusijos skilimą remdamiesi šios šalies demografinėmis problemomis. Net padidinus gimstamumą ir pažabojus migraciją valstybės gyventojų skaičius vis tiek mažės ir amžiui įpusėjus nesieks ir 100 mln. Rusija pasidarys per didelė patiems rusams.

„Nykstanti Rusija“ - taip šios šalies būklę įvertino JAV laikraštis „The Wall Street Journal“. O buvęs JAV diplomatas leidinyje „The Washington Times“ rašė: „Rusijos demografinės tendencijos rodo, kad 2050 m. daugumą šios šalies gyventojų sudarys musulmonai.“

Bręstanti religinė nesantaika yra dar vienas destabilizuojantis veiksnys.

Pati renkasi atsilikėlės likimą

Žinomas JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis sakė, kad XXI-ame amžiuje JAV vystysis prieš Rusiją, Rusijos sąskaita ir ant Rusijos griuvėsių. Kai kurie Vakarų politikai, pavyzdžiui, buvusi JAV valstybės sekretorė Madlen Albright, atvirai sako, kad naftos ir dujų turtingas Sibiras yra viso pasaulio turtas. Šiaurės jūros kelias neva irgi nėra Rusija, nes ji nesugeba čia pastatyti uostų ir prieplaukų. Visas pasaulis patiria daugybę nuostolių, nes laivai iš Atlanto vandenyno į Ramųjį priversti plaukti ne per Arkties vandenyną, o per Sueco ar Panamos kanalus. Ir viskas dėl to, kad Maskva nespėja paskui sparčiai besivystantį pasaulį, stabdo progresą.

Laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad Rusijos ekonomika per metus smuko 8,8 proc. Tai yra žymiai daugiau, nei buvo prognozuojama. Taigi ekonomikos krizė Rusijoje bus gilesnė, nei kas nors galėjo pagalvoti.

Dar visai neseniai šalies vadovai kūrė ambicingus bendro vidaus produkto spartaus didinimo planus. Nustatytos šešios prioritetinės plėtros kryptys (aviacija, kosmosas ir kitos), kiekviena iš jų tarsi lokomotyvas turėjo traukti paskui save dar kelias gretimas ūkio sritis. Tačiau ekonomikos augimo laikais, kai į Rusiją plaukė milijardai naftos dolerių, Rusija nesugebėjo pertvarkyti savo ekonomikos. Krizės sąlygomis to padaryti neįmanoma.

Naftos dolerių artimiausiais metais tikėtis neverta, o stambūs ir brangūs projektai, tokie, kaip žiemos Olimpinės žaidynės Sočyje, laukti negali. Taigi Rusijai teks rūpintis olimpiniais objektais, įvaizdžiu pasaulio akyse, o ne savo ekonomika ir darbo vietų kūrimu. Ką žada tokia politika? Užsitęsusią krizę, padidėjusią socialinę įtampą, separatistinių nuotaikų augimą.

„Liūdniausia yra tai, kad mes patys neatsisakome žaliavinio užkampio likimo, o netgi juo džiaugiamės, - rašo V.Čuprinas. - Vargu ar pasaulyje atsiras šalis, kur mes dar nenutiesėme naftos ar dujų vamzdžio.“

Tokia sąjungininkė niekam nereikalinga

Kai kuriais vertinimais, Vakarams Rusija turi mažesnę svarbą, nei turėjo 1913 m. Ji neturi įprastinės ginkluotės, kuri padėtų atremti agresiją. Kariuomenė, kaip ir visuomenė, keičiasi, mažėja ir degraduoja. Trijų ar keturių tankų perdavimas kokiam nors pasienio batalionui yra tikras įvykis, apie jį pranešama prezidentui.

Kaip sąjungininkė Rusija irgi mažai ką domina. Karo atveju ji bus priversta griebtis branduolinio lagaminėlio, o toks scenarijus niekam nereikalingas.

Po nedidelio pergalingo karo su Gruzija ir dujų konflikto su Ukraina Rusija kai kam atrodo galinga, kaip niekada anksčiau. Bet atsižvelgus į sunkią ekonominę padėtį ir Šiaurės Kaukazo „karštuosius taškus“, kurių numalšinti iki šiol nepavyko, aiškėja, kad maištui tereikia mažos žiežirbos.

Rusija duobę kasa pati

„Po daugelio metų, svarstydami apie Rusijos žlugimą, istorikai rašys apie Amerikos įtaką, jos agentus, kad CŽV nugalėjo FST (Federalinę saugumo tarnybą - red. past.). Bet iš tikrųjų Rusijos skilimas amerikiečių mokesčių mokėtojams atsieis skatikus. Rusija viską daro savo rankomis, už milijonus pirkdama futbolininkus, leisdama savivaliauti oligarchams, didindama nedarbą ir mažindama gyventojų pajamas“, - savo straipsnį „Rusijai lemta mirti“ apibendrino V.Čuprinas.