Po buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste iš JAV, Europos Sąjungos ir NATO narių, kitų valstybių buvo išsiųsta daugiau kaip 150 Rusijos diplomatų. Rusija ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.

„Kaip žinote, mes, aišku, tinkamai sureagavome; niekada nenusileisime ultimatumams, negalima tokia kalba kalbėti su Rusijos Federacija“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.

Jis padėkojo diplomatams už jų darbą užsienyje bei pakartojo oficialią Maskvos poziciją, kad ši ataka buvo „beprecedentė provokacija“ prieš Rusiją.

Rusijos ambasadoje Vašingtone dirbęs Konstantinas Rogozinas tvirtino, kad JAV pareigūnai į šią situaciją sureagavo kaip „moksleiviai“.

„Paprasti, padorūs (JAV) žmonės su mumis elgėsi labai gerai; valdžioje esantieji yra labai nutolę nuo žmonių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Rusijos prokuroras: Londonas slepia faktus

Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją atsisakant bendradarbiauti su Maskva tiriant buvusio šnipo apnuodijimą ir palygino šį incidentą su kitų rusų nužudymais JK teritorijoje.

Saakas Karapetianas pareiškė, kad buvusio rusų žvalgybininko S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas buvo pretekstas surengti „antirusišką kampaniją“ ir palygino šį incidentą su buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymu ir oligarcho Boriso Berezovskio mirtimi.

„Šiais trimis atvejais britų pareigūnai... atsisakė bendradarbiauti su Rusija bei paslaptyje laikė savo pačių tyrimo rezultatus“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Norime bendradarbiauti, siūlome bendradarbiavimą, bet (britai) turi kitų idėjų ir kitokį požiūrį į šį klausimą“, – sakė jis.

„Tais trimis atvejais Rusijos slaptosios tarnybos buvo neteisingai apkaltintos panaudojusios nuodus Britanijos teritorijoje, todėl kiekvieną kartą buvo raginama paskelbti sankcijų Rusijai“, – dėstė S. Karapetianas.

Rusijos disidentas, Kremliaus kritikas A. Litvinenka 2006 metais Londone buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu. Dėl jo nužudymo Londonas taip pat apkaltino Maskvą.

B. Berezovskis, buvęs V. Putino šalininkas, vėliau atsigręžęs prieš Kremliaus vadovą, 2013 metais buvo rastas negyvas kilpoje savo namų netoli Londono vonioje.

Koronerio tyrimo dėl B. Berezovskio mirties rezultatai buvo neaiškūs, todėl britų pareigūnai ėmėsi iš naujo ją tirti.

Pastarosiomis savaitėmis Londono ir Maskvos santykiai pasiekė naujas žemumas po kovo 4-ąją Solsberyje įvykusio buvusio rusų žvalgybininko S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo.

Praėjusią savaitę Skripalių būklė pagerėjo. Juos gydanti ligoninė nurodė, kad buvusio šnipo būklė nebelaikoma kritine, o J. Skripal ketvirtadienį sakė, kad jos jėgos „kasdien stiprėja“.

Britanija ir jos sąjungininkai Vakaruose dėl šios atakos kaltino Maskvą. Kaip teigia britų ekspertai, Skripaliai buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas).