Rusija seniai laikoma viena pavojingiausių šalių žurnalistams. Žiniasklaidos atstovų užpuolimai ir net mirtys tapo beveik kasdienybe, ypač šalies regionuose, rašo JAV dienraštis "The New York Times".

Pavertė invalidu

Michailas Beketovas buvo įspėtas, bet tai jo nesustabdė – jis rašė toliau: apie abejotinus žemės sandėrius, neteisėtas paskolas, tylos mokesčius ir kitokius korupcijos atvejus Maskvos priemiestyje.

"Praėjusį pavasarį paraginau atsistatydinti miesto valdžią, – vienoje paskutinių redakcijos skilčių rašė M.Beketovas. – Po kelių dienų buvo susprogdintas mano automobilis. Kas manęs laukia toliau?"

Netrukus jis buvo sumuštas netoli savo namų ir paliktas kraujuoti ant sniego. Trys pirštai nušalo ir juos teko amputuoti – tarsi užpuolikai specialiai stengtųsi, kad vyras daugiau niekada negalėtų rašyti. M.Beketovas taip pat neteko kojos. Dabar 52-erių vyras juda tik invalido vežimėliu, o jo smegenys buvo taip smarkiai sumuštos, kad dabar žurnalistas sunkiai bepajėgia suregzti net ir paprasčiausią sakinį.

Daug tokių beviltiškų bylų

Milicija žadėjo išaiškinti užpuolimą, bet viskas taip ir liko pažadais. Net neatkreipta dėmesio į stebėjimo kamerų, užfiksavusių nusikaltimą, vaizdo įrašus. Kaimynai taip pat nebuvo apklausti, o į versiją, kad išpuolis susijęs su M.Beketovo profesine veikla, neatsižvelgta. Praėjus 18 mėnesių nuo užpuolimo byla taip ir nepajudėjo į priekį.

Žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir opozicijos atstovai dažnai užpuolami Rusijos regionuose, tarp jų ir Maskvos. Dažniausiai tokie nusikaltimai taip ir lieka neatskleisti.

Vienas redaktorius buvo sumuštas prie pat namų ir iš jo paimta tik rytdienos laikraščio medžiaga, o piniginė ar mobilusis telefonas – nepaliesti. Vietos pareigūnai nusprendė, kad vyras susižeidė būdamas neblaivus.

Kitas žurnalistas buvo sumuštas per demonstraciją civilio aprangą dėvinčių pareigūnų. Nors visa tai buvo nufilmuota, milicija pareiškė, kad jis susižeidė pastumtas minios.

Įsiėdė valdžiai

Buvęs oro desanto karininkas M.Beketovas dirbo karo žurnalistu Afganistane ir Čečėnijoje. 2006 m. Chimkų priemiestyje jis įkūrė savo laikraštį "Chimksaja pravda" ("Chimkų tiesa"). Laikraštis, kurio tiražas siekė 10 tūkst. egzempliorių, sugebėjo išsilaikyti ir netrukus tapo populiarus ne tik Chimkuose, kur gyvena apie 185 tūkst. žmonių.

M.Beketovo straipsniai buvo cituojami ir nacionalinėje ar net užsienio spaudoje. Vienas tokių – pranešimas apie paminklo Antrojo pasaulinio karo lakūnams sugriovimą ir jų palaikų iškeldinimą iš Chimkų.

M.Beketovas taip pat aiškinosi įtartinus valdžios planus per Chimkų girią, kuri yra retų laukinių gyvūnų ir augalų prieglobstis, tiesti greitkelį į Sankt Peterburgą. Jis neabejojo, kad kai kurie pareigūnai iš šių projektų siekia pasipelnyti.

Valdininkai viešai neigė tokius įtarimus, o privačiai M.Beketovas sulaukdavo vis daugiau grasinimų. Jis prašė teisėsaugos skirti apsaugą, bet prašymai buvo atmetami. Vieną dieną žurnalistas rado nunuodytą savo šunį, kitą – į orą išlėkė jo automobilis.

Užuot tyrę sprogimą, prokurorai pradėjo bylą M.Beketovo laikraščiui. 2008-ųjų lapkritį keli vyrai sumušė žurnalistą. Tik kitos dienos ryte jį komos būsenos aptiko kaimynas. Vyrui buvo grasinama net ligoninėje. Todėl draugai perkėlė jį iš Chimkų į kitą, labiau saugomą ligoninę.

Net nenorėjo apklausti

Pareigūnai tvirtina, kad neturi už ko užsikabinti, nes M.Beketovui duoti parodymų neleidžia gydytojai. Tačiau žurnalisto bendražygiai tikina nesulaukiantys teisėsaugos dėmesio, nors ir nori padėti išaiškinti bylą.

"Laukiau, laukiau ir laukiau, – pasakojo vietos gamtosaugininkų grupės vadovė Jevgenija Čikova, kuri bendradarbiavo su M.Beketovu tiriant greitkelio aferas. – Pagal procedūras jie turėtų apklausti visus, susijusius su auka."

Vėliau moteris pati nusprendė kreiptis į pareigūnus. Bet jie kelias valandas klausinėjo ne apie užpuolimą ir galimus nusikaltėlių motyvus, o kodėl ji nori įsitraukti į šią bylą.

Padarė narkotikų prekeiviu

Su kitu Chimkų laikraščiu susidorota "teisiniu" būdu. Jo redaktorius 50-metis Igoris Belousovas anksčiau dirbo miesto administracijoje, bet neapsikentęs korupcijos tapo žurnalistu.

Netrukus, pasirodžius pirmiems straipsniams apie korupciją, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Tokių pat kaltinimų jis sulaukė ir iš Maskvos priemiesčio mero Vladimiro Strelčenko.

O vasario mėnesį I.Belousovas buvo suimtas ir apkaltintas parduodant kokainą. Tai esą paliudijo narkotikų prekeivis iš kito miesto. Bet jo parodymuose gausu neatitikimų.

"Čia labai daug žurnalistų, bet jie visi kenčia ir galiausiai pasiduoda, – kalbėjo I.Belousovas. – Likau tik aš, bet ir aš jau keliu rankas į viršų."

Išvadino girtuokliu

Į šiaurė nuo Chimkų yra Solnečnogorskas, kurio laikraštis "Solnečnogorsk forum" rašė apie vietos pareigūnų rinkimų machinacijas, siekiant išlikti valdžioje.

73 metų laikraščio redaktorius Jurijus Gračiovas 2009-ųjų vasarį buvo užpultas prie namų ir žiauriai sumuštas. Mėnesį jis turėjo praleisti ligoninėje.

Iš pradžių milicininkai tvirtino, kad žurnalistas buvo visiškai girtas ir pats susižeidė neišsilaikęs ant kojų. Po to iškelta apiplėšimo versija, nors iš J.Gračiovo buvo paimta tik informacija, skirta kitos dienos laikraščiui.

Daug geriau prokurorams sekėsi tirti bylą, iškeltą pačiam laikraščiui. Jie rado įrodymų, kad "Solnečnogorsk forum" skleidė šmeižtą.

"Sistema padarys viską, kad tave sustabdytų", – teigė J.Gračiovas.

Pareigūnų egzekucija

2009-ųjų kovą per protestą prieš greitkelio statybą Kline vietos opozicinio laikraščio redaktorius Piotras Lipatovas buvo pargriautas ir sumuštas. "Net kai praradau sąmonę, jie manęs nepaleido", – prisiminė 28 metų P.Lipatovas.

Užpuolimas buvo nufilmuotas ir išaiškėjo, kad žurnalistą mušė ne chuliganai, o civilių drabužiais vilkintys milicijos pareigūnai.

Vėliau du milicininkai aplankė P.Lipatovą ligoninėje ir paragino jį pasirašyti pareiškimą, kad būtent jis išprovokavo muštynes. Žurnalistas atsisakė, tada pareigūnai paskelbė savo versiją: "Pasak P.Lipatovo, kuris filmavo protestą, jis pakliuvo į minios spūstį ir buvo pargriautas ant žemės."

Tiesa, vėliau valdžia pripažino, kad užpuolikai buvo milicininkai, bet jiems nepateikta jokių kaltinimų iki šiol. Vietoj to teisėsaugininkai atliko kratas P.Lipatovo biuruose, konfiskavo jo kompiuterius ir pateikė kaltinimus ekstremizmu, nes jis esą plėtojo "saugumo tarnybų neigiamus stereotipus ir neigiamą įvaizdį".

Baimindamasis susidorojimo ir daugiau baudžiamųjų bylų, žurnalistas išėjo iš darbo.

"Visi buvo prieš mane: teisėjai, milicininkai, prokurorai – visi, – pasakojo P.Lipatovas. – Ėmiausi vadovauti laikraščiui, nes patikėjau premjero Vladimiro Putino raginimu kovoti su korupcija. Tačiau pažiūrėkite, kas nutiko. Mašina padarė viską, kad mus sutraiškytų."

Svarbu tik įvaizdis

Vis dėlto išpuoliai prieš žurnalistus kelia nerimą Maskvos regiono valdžiai, ypač jei tuo susidomi užsienio žiniasklaida.

"Išpuoliai prieš žurnalistus, tradiciškai, sulaukia ypač daug dėmesio. Regiono vyriausybė įsitikinusi, kad kiekviena ataka prieš žurnalistus turi būti nuodugniai ištirta", – pranešė Maskvos regiono gubernatoriaus Boriso Gromovo administracija.

Pats gubernatorius atsisakė duoti interviu "The New York Times". Bet šiam JAV dienraščiui pradėjus tyrimą dėl žiniasklaidos persekiojimo į apklausą dėl užpuolimo buvo skubiai iškviestas P.Lipatovas.

Deja, milicininkams per daug nerūpėjo incidentas. Žurnalistas tvirtina, kad tardytojai reikalavo, jog jis prisipažintų, esą bandė suorganizuoti riaušes. P.Lipatovas atsisakė, bent jau šį kartą.