Šiemet beveik visi rytinės Baltijos jūros uostai fiksuoja krovinių kritimą, todėl svarstomos galimybės, ką daryti toliau.

Konkurencija aštrėja

Latvijos Ventspilio uosto krova pastaraisiais metais nuolat krito. Kaip pavyzdys 2014 metų balandis, kai krova siekė per 3 tūkst. tonų ir šių metų balandis su 2,3 mln. tonų mėnesine krova.

Daugelis rytinės Baltijos jūros uostų savo mėnesinės krovos rezultatų jau net nebeskelbia, Nesmagu demonstruoti savo minusus, kurie Ventspilio ir Talino uostuose siekia per 20 proc.

Pernykštę krovą kol kas išlaiko  Ryga, Klaipėda ir Liepojos uostas. Jie svyruoja ties nuline padala.

Klaipėdos uoste daugiausiai nerimo yra dėl mažėjančios konteinerių, žemės ūkio produktų ir rūdų. Susinormalizavo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Atsigavo pastaraisiais metais nuolat kritusių naftos produktų krova. 

Klaipėdos uostas tiesiogiai konkuruoja su Rygos uostu ir nuo jo atsilieka. Staigiai šoktelėjęs į priekį pernai, šiemet Rygos uostas kol kas išlaiko teigiamą tendenciją. Per penkis mėnesius krauta 17,2 mln. tonų krovinių. Tai 1,1 proc. daugiau nei pernai.

Didžiausias – beveik 60 proc. kritimas šiemet Rygoje fiksuojamas gabenant krovinius jūrų keltais. Tai yra tiesioginis sumenkusios Rusijos vartojimo ekonomikos rodiklis. Beveik 7 proc. mažiau Rygoje krauta grūdų, 1,5 proc. mažiau – konteinerių. Teigiamą Rygos uosto balansą išlaiko šiek tiek padidėjusi anglių krova ir gerokai – beveik 27 proc. šoktelėjusi mineralinių trąšų krova. Šis rodiklis turėtų didžiausią nerimą kelti Klaipėdos uostui, nes Ryga kėsinasi iš jo pervilioti trąšų krovinius iš Baltarusijos.   

Per penkis mėnesius išlaikęs 0,2 proc. krovos augimą Liepojos uostas akcentuoja gerėjančią medienos (net 30 proc. daugiau) krovą. Šiek tiek daugiau krauta naftos produktų ir jūrų keltais gabenamų krovinių. Bet tuo pat metu sumažėjo grūdų krova, net 21 proc. mažiau krauta konteinerių.

Rusiją klupdo konteineriai

Nors Rusijoje ir yra ekonomikos smukimas, iki 30 proc. kritusi apyvarta su ES šalimis, Rusijos Baltijos jūros uostai vis tiek išlaiko teigiamą krovos balansą. Iš viso per penkis mėnesius krauta 94,7 mln. tonų krovinių. Tai 3 proc. daugiau nei pernai.

Tačiau Rusijoje yra ir tam tikro nerimo – per visus Rusijos uostus net 25 proc. mažiau krauta konteinerių. Iš viso 1,66 mln. TEU. Importas, kuris sudarė 676 tūkst. TEU palyginti su 2014 metais sumažėjo net 30,5 proc. Rusijos krovinių eksportas konteineriuose išliko toks pats kaip ir pernai. Jis siekė 394 tūkst. TEU.

Tačiau Rusijoje sutriko tuščių konteinerių apyvarta. Jis beveik 44 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai sudaro daugybę sunkumų Rusijos eksportuotojams. Tuščių konteinerių stoka Rusijoje persiduoda ir kitų rytinės Baltijos jūros šalių konteinerių krovai.

Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos uoste konteinerių krova menkėja, yra tuščių konteinerių stoka.   

Analizuos rinką

Klaipėdos uosto krovos kompanijose laikomasi nuomonės, kad kaip tik dabar prasideda aršiausia konkurencija dėl išlikimo rytinės Baltijos krovos rinkoje. Įprasta, kad kritiniais atvejais Klaipėdos uoste imamasi rinkos analizės ir ryžtingai brėžiamos naujos veiklos kryptys.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija pasiūlė atlikti rytinės Baltijos uostų konkurencingumo studiją, kad Klaipėdos uoste būtų galima priimti teisingus sprendimus dėl tolesnio jo vystymo ir konkurencingumo.

„Panašią situaciją kokia yra dabar, kai rinkoje vyko pokyčiai, turėjome 2006 metais. Tuomet buvo atlikta studija, kuri pasitarnavo vykdant uosto veiklą beveik dešimtmetį. Geopolitika veikia visų uostų dinamiką, todėl gera regiono konkurencingumo analizė Klaipėdos uostui būtų ypač reikalinga“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Geros studijos kaina siektų apie pusę milijono eurų. Visiškai aišku, kad studija tiktai turėtų būti gili, išsami. Ji būtų reikalinga tiek uosto krovos kompanijoms, tiek valstybės institucijoms. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius siūlė studijos rengimo išlaidas valstybės institucijoms dalintis su verslu.