Šimtai žmonių penktadienį susirinko San Fransisko rotušės rotondoje, minėdami Jungtinių Tautų chartijos pasirašymo 70-ąsias metines.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), šia proga irgi atvykęs į San Fransiską, sakė, kad du mėnesius trukusi konferencija, atvedusi prie to dokumento pasirašymo, buvo ryžtingas užmojis, kai troškimas kurti geresnį pasaulį tapo stipresnis negi abiejų pasaulinių karių siaubas.

„Ponios ir ponai, pastangos parengti šią chartiją buvo didingas lošimas. Dešimčių šalių delegatai statė už žmoniškumą, – pareiškė jis. – Dviem mėnesiams jie buvo pavertę San Fransisko karo memorialą taikos rūmais.“

Jungtinės Tautos buvo įkurtos 1945 metų spalio 24 dieną, kai daugumos šalių vyriausybės ratifikavo JT chartiją.

Penktadieninė ceremonija buvo tik vienas iš renginių Ban Ki-moono darbotvarkėje. Jam taip pat buvo įteiktas Harvey Milko (Harvio Milko) fondo medalis už JT vadovo nuopelnus ginant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT) bendruomenės teises visame pasaulyje.

Vakare Ban Ki-moonas ir kiti garbingi svečiai dalyvavo vakarienėje viešbutyje „Fairmont“, kur 1945 metais vyko kai kurios derybos.

Jungtinių Tautų, dabar turinčių beveik 200 narių, pagrindiniai uždaviniai – palaikyti taiką, skatinti žmogaus teisių laikymąsi ir teikti humanitarinę pagalbą. Mūsų laikais šios organizacijos misijos dalimi taip pat tapo kova su klimato pokyčiais, gėjų teisių palaikymas ir tausojančios plėtros skatinimas. JT taip pat negaili pastangų virtinei užsitęsusių konfliktų išspręsti, kaip Jemene, Pietų Sudane arba Sirijoje.

Tarp San Fransisko rotušėje surengtos ceremonijos dalyvių buvo 17-metė pakistanietė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai) – Nobelio taikos premijos laureatė, kuri 2012 metais buvo pašauta Talibano smogikų dėl savo pastangų užtikrinti mergaičių teisę lankyti mokyklas Pakistane. Ji ramiai sėdėjo rotušės salės balkone ir mojavo susirinkusiems žmonėms.

Tarp dalyvių taip pat buvo 97 metų Libba Patterson (Liba Paterson), kurios šeima, gyvenusi San Fransisko įlankos rajone, buvo priėmusi gyventi paauglį Ban Ki-mooną per Raudonojo Kryžiaus kampaniją 1962 metais. Ta kelionė į užsienį buvo pirmoji Ban Ki-moonui, kuris vaikystėje išgyveno Korėjos karą ir gaudavo maisto, dalijamo JT taikdarių.

„San Fransiskas – ne vien Jungtinių Tautų gimimo vieta, – sakė jis. – Man asmeniškai (šis miestas) buvo vieta, kur vaikystėje įsižiebė troškimas būti pasaulio piliečiu.“