Iranui, įvykdžiusiam visas Vakarų keltas sąlygas dėl branduolinės programos, atšauktos sankcijos. Įsigaliojusios praėjusios savaitės pabaigoje, jos atvėrė kelią naftos karui tarp Artimųjų Rytų šalių – dabar Iranas galės eksportuoti naftą į visas pasaulio šalis ir todėl planuoja padidinti jos gavybą nuo vieno iki beveik pusketvirto milijono barelių per dieną. O tai, kai kurių investicinių bankų manymu, naftos kainą gali nusmukdyti iki 10 dolerių už barelį, kaip tai buvo 1998-aisiais. Išaugusi Irano naftos pasiūla skausminga Saudo Arabijai, tačiau ne vien dėl galimų naftos varžytuvių tarp šių šalių. Dar viena trintis gali kilti dėl to, kad šiitiškas Iranas, nusikratęs sankcijų, ims varžytis su sunitiška Saudo Arabija, remiama amerikiečių. Bet kuriuo atveju, aišku, kad Iranas sieks gimti iš naujo.

Tiesa, įtampą vėl kiek padidino tai, kad jau kitą dieną po sankcijų atšaukimo į juodąjį sąrašą buvo įtraukta dar vienuolika asmenų ir bendrovių, susijusių su Irano raketų programa. Iranas tokį gestą pavadino priklausomybe nuo sankcijų pagundos. Tačiau tai nėra didelis prieštaravimas – amerikiečiai ir be branduolinės programos įtariai vertino priešiškai apie Vakarus atsiliepiančią islamišką respubliką, kuri pagal „Freedom House“ turi vienus prasčiausių pilietinių ir politinių teisių rodiklius.

Be to, Irane prie balistinių raketų toliau krapštosi šalies inžinieriai. Tęsti bandymus juos vėl paragino prezidentas Hassanas Rouhanis, kuris prieš kelerius metus atėjęs į valdžią inicijavo derybas su šešiomis pasaulio galybėmis dėl branduolinės programos ribojimo mainais į sankcijų atšaukimą. Tačiau H. Rouhanio toliau projektuojamos balistinės raketos ir be branduolinio užtaiso verčia sukti galvas strategus, nes jos galėtų perskrieti vandenynus ir pasiekti Ameriką. Naujausią Irano bandymą pasmerkė ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

„Sankcijų prieš Iraną griebiamės, nes jų reikia kovojant su elgesiu, kuris pažeidžia tarptautinę teisę, grasina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai arba Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Mūsų sankcijos yra pagrįstos“, – teigė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Amerikiečiai toliau nenori matyti Irano bankų savo finansų sistemoje, o Jungtinės Tautos tebetaiko ginklų embargą. Tačiau didžioji dalis apribojimų galiojo tik dėl branduolinės programos, nes tarptautinė bendruomenė keliolika metų neturėjo apie ją skaidrių žinių ir įtarė šalį slapta kuriant atominę bombą. Kai tarptautinė atominės energetikos agentūra pripažino, kad Iranas įvykdė praėjusios vasaros pažadą programą stipriai apriboti – tarptautinė bendruomenė atšaukė dešimtmečius galiojusias sankcijas finansų, prekybos, technologijų srityse. Dabar Iranui prekiauti su pasauliu bus daug lengviau.

Viena iš prekių – lėktuvai. Irano lėktuvai vieni seniausių pasaulyje ir analitikai spėja, kad šalis pirks pusę tūkstančio naujų – sekmadienį pranešta, kad šalis iš Prancūzijos įsigys 114 lėktuvų „Airbus“.  Panašus proveržis galimas ir kitose srityse – ypač naftos gavyboje. Apžvalgininkai sako, kad naftos rinkoje Iranas iki šiol parduodavo tik trečdalį to, ką iš tikrųjų galėjo parduoti, nes pagal naftos telkinius šalis – ketvirta pasaulyje.

Apžvalgininkai pastebi, kad Irano vyriausybė šių metų biudžetą specialiai suprojektavo taip, kad valstybė galėtų daugiau išlaidauti ir esą parodyti gyventojams atšauktų sankcijų naudą. Iranas jau gali naudotis šimtu milijardų dolerių suma, kuri anksčiau užsienio sąskaitose buvo užšaldyta. Tarptautinio Valiutos Fondo vertinimu, stebuklingo poveikio šiemet ūkiui tai neturės, bet sustojusi Irano ekonomika jau kitąmet dėl atsivėrusių prekybos perspektyvų gali ūgtelėti penkiais procentais.

Mainais Iranui teko išmontuoti du trečdalius urano sodrinimo centrifugų, Rusijai atiduoti kone visas jau išsodrinto urano atsargas ir įsipareigoti toliau uraną sodrinti tik iki kelių procentų, kurių niekaip nepakaktų branduoliniam užtaisui sukurti. Taip pat Iranas įsipareigojo pakeisti branduolinių reaktorių konstrukciją, kad juose nebūtų įmanoma gaminti bombai svarbaus plutonio.

Bet svarbiausia – tarptautiniams ekspertams Iranas atvėrė duris į visas branduolines elektrines, branduolinių tyrimų objektus ir net į karinius objektus. Tiesa, tokius vizitus reikės tvirtinti atskirai išimties tvarka. Jei stebėtojai užtiks sukčiaujant, sutartis numato galimybę automatiškai grąžinti visas iki šiol taikytas sankcijas.

Vakarų įtarumą didina ir šalies perskyra sunitus bei šiitus. Ši skirtis ėmė kelti įtampą, kai per revoliuciją prieš 37 metus šiitų dvasiniai lyderiai Irane pakeitė amerikiečių remiamus monarchus. Nuo to laiko Iranas tarp musulmonų kurstė įtarumą Vakarams ir siekė nurungti įtakingiausią sunitišką amerikiečių remiamą Saudo Arabiją. Pasak kai kurių apžvalgininkų, atsikratęs sankcijų Iranas turės dar daugiau jėgų su Saudo Arabija stumdytis karštuose regiono taškuose tokiuose kaip Sirija, Irakas ar Jemenas. Pesimistai nerimauja, kad tokie pasistumdymai sukels daugiau chaoso. Optimistai atrėžia, kad dabar galima pusiausvyra, nes dėl derybų Vakarai Irane sustiprino nuosaikesnių elito grupių įtaką, todėl šalis esą bus linkusi veikti nuosaikiau.

Prošvaisčių yra – kai prie savo karinių objektų Iranas sulaikė nedidelį amerikiečių laivą, įgulą po amerikiečių pasiteisinimų juos paleido greičiau nei per 24 valandas. Paleista ir saujelė gerokai ilgiau Irane sulaikytų amerikiečių karių. Štai vienas jų prieš kameras sakantis, kad po derybų dėl branduolinės programos apribojimo gimė iš naujo. Gimti iš naujo dabar sieks ir Iranas.