Labai turtingas ir svarbus
Kai kurios užsienio kompanijos skelbia perleisiančios Rusijos padalinius iki šiol juose dirbusiems asmenims. Kitos desperatiškai bando parduoti akcijas. Vienas didžiausių tokios situacijos laimėtojų – Vladimiras Potaninas.
Vienos didžiausių Rusijos investicinių bendrovių "Interros" savininkas, kuriam, be kitų, priklauso bendrovių "Nornickel", ekstremalaus sporto parko Sočyje "Rosa Chutor", farmacijos kompanijos "Petrovax Farm" akcijų paketai, pernai birželį buvo 54-asis turtingiausių planetos žmonių sąraše. Tuomet jo turtas buvo vertinamas 29,3 mlrd. JAV dolerių.
Užsimti verslu šių dienų Rusijoje ir ignoruoti politiką, išvengti ryšių su valdžios struktūromis praktiškai neįmanoma. V.Potaninas išgarsėjo kaip didžiausias privatus investuotojas į 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes. Vis dėlto viešai kalbėti apie politiką V.Potaninas nelinkęs. Tad teoriškai nežinoma, ar jis palaiko Rusijos karą su Ukraina, ar, kaip ir kai kurie kiti tėvynainiai milijardieriai, mano jį esant klaida.
Žinoma tik tiek, kad jis griežtai sukritikavo dar kovą iš vyriausybės pasigirdusius siūlymus konfiskuoti iš Rusijos besitraukiančių užsienio bendrovių turtą. "Tai grąžintų mus 100 metų į 1917 m., o padariniai – pasaulinis investuotojų nepasitikėjimas Rusija – būtų jaučiami daugelį dešimtmečių", – rašė jis savoje paskyroje "Telegram".
Galima daryti prielaidą, kad ne tik amorali, tarptautinę teisę pažeidžianti, bet ir nelogiška tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu Rusijos "karinė operacija" Ukrainoje V.Potaninui atrodo beprotystė. Juolab kad dėl karo padarinių jo turtas, anot rusiškojo "Forbes", sumažėjo 9,7 mlrd. dolerių – iki 17,3 mlrd. dolerių.
Tuo pat metu karas atvėrė V.Potaninui naujų galimybių. Būtent jį ekonomikos ekspertai vadina žmogumi, kuris labiausiai pasipelnė iš Rusijos verslo elito sukrėtimų. V.Potaninui iki šiol sankcijas taiko tik Kanada ir Australija – jam priklausančio didžiausio planetoje nikelio ir paladžio gavybos koncerno produkcija yra pernelyg didelės svarbos pasaulio ekonomikai, kad moraliniais sumetimais būtų eliminuojama iš rinkos.
Manoma, kad šiandien V.Potaninas yra sukaupęs daugiausia Rusijoje esančio turto, kuriuo – kaip ir ryšiais su toksiška šalimi – kiti nori atsikratyti.
Gręžiasi į naujas sritis
Naujos sąlygos paskatino iki šiol daugiausiai pramonės akcijų turėjusį V.Potaniną atsigręžti į finansų ir IT rinkas.
Balandžio pabaigoje paaiškėjo, kad "Interros" perka 40 proc. bendrovės "Reksoft" akcijų. Tarp programinės įrangos kūrimu, skaitmeninio verslo transformacijos projektų diegimu užsiimančios kompanijos projektų – bankai, aviacijos kompanijos: VTB, "Gazprom Neft", "S7", "Pulkovo", Rusijos paštas.
Be to, "Interros" nusipirko ir "United Card Services" – vieną didžiausių Rusijos kortelių apdorojimo bendrovių, iki šiol dirbusių su mokėjimo sistemomis "Mir", "Visa", "MasterCard", JCB, "UnionPay" ir "American Express".
Žinant, kad Rusijos rinką palieka užsienio programinės įrangos kompanijos, o ir didžiausiems jų užsakovams – valstybinėms įmonėms, institucijoms – bus nebeleidžiama naudotis užsienine programine įranga – nacionalinis IT sektorius bus tikra aukso kasykla.
Jau po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą V.Potanino "Interros" įsigijo Prancūzijos banko "Société Générale" (SocGen) filialą Rusijoje "Rosbank" – vienuoliktą pagal dydį šalies banką. Kartu su Michailu Prochorovu V.Potaninas buvo pirmieji "Rosbank" savininkai: "Interros" jį įsteigė per 1998 m. krizę. 2008 m. Prancūzijos finansinė grupė tapo kontrolinio,o vėliau ir viso akcijų paketo savininke.
Dabar perleisti akcijas buvusiam banko šeimininkui neabejotinai buvo geriau, nei rizikuoti tapti nacionalizacijos, kuria šalį paliekantiems verslininkams grasino Rusija, auka. "Kommersant" šaltinių teigimu, sandorio suma – vos 0,2–0,3 kapitalo vertės.
Manoma, kad šiandien V.Potaninas yra sukaupęs daugiausia Rusijoje esančio turto, kuriuo – kaip ir ryšiais su toksiška šalimi – kiti nori atsikratyti.
Du bankai virs vienu?
Vienas naujausių didelių V.Potanino pirkinių – 35 proc. "TCS Group" akcijų, kurias jis įsigijo iš Olego Tinkovo. Kontroliuojančiosios bendrovės pagrindas – antras pagal dydį Rusijos privatus bankas "Tinkoff Bank". Jam priklauso draudimo bendrovė "Tinkoff Insurance", mobiliojo ryšio operatorius "Tinkoff Mobile", brokerių įmonė ir kt. O.Tinkovas ir jo šeima buvo didžiausi grupės akcininkai.
Skaitmenine prasme moderniausiu Rusijoje laikomas bankas nuo įkūrimo per trejus metus padvigubino klientų skaičių ir šiandien jų turi beveik 21 mln. Iki naujos agresijos prieš Ukrainą bangos bankas kas ketvirtį pasiekdavo vis naują pelno rekordą, jo planuose – plėtra Pietryčių Azijoje.
Banko įkūrėjas 54-erių O.Tinkovas nuo pat invazijos į Ukrainą kritikavo karinę operaciją. Balandžio 19-ąją jis sukėlė nedidelį skandalą, pareikšdamas, kad karas Ukrainoje yra beprasmiškos žudynės. Rusijos kariuomenės nesėkmių priežastys – korupcija, socialiniame tinkle rašė O.Tinkovas, o visa šalis apskritai esanti nepotizmo belaisvė. Žmones, piešiančius naująja svastika laikomą ženklą Z, jis pavadino debilais.
Kaip po dviejų savaičių jis pats papasakojo interviu "The New York Times", po viešų O.Tinkovo pareiškimų Kremlius esą pagrasinęs nacionalizuoti banką. Draugai, turintys ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, pasakoję apie Kremliaus planus jį nužudyti.
O.Tinkovas, kurio turtą "Forbes" pernai vertino 4,7 mlrd. dolerių, sakė buvęs priverstas „už kapeikas“ parduoti savąsias "TCS Group" akcijas. Jas ir įsigijo V.Potaninas – už, bankininko teigimu, tik 3 proc. tikrosios vertės. "Negalėjau derėtis dėl kainos. Tai buvo tarsi įkaitų situacija: imate tai, kas jums siūloma", – aiškino O.Tinkovas.
Ar visa tai yra tiesa, ar kritikuodamas beprotišką karą į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą įtrauktas O.Tinkovas yra nuoširdus, ar tokiu būdu bando gelbėti savo reputaciją, o gal ir viena, ir kita, suprasti sudėtinga. Juolab kad dėl ligos pastaruosius metus daugiausia gyvenantis užsienyje, dar užpernai pradėjo kalbėti apie akcijų pardavimą. Karas ir sankcijos sprendimą tik paspartino.
Įsigydamas "Rosbank" V.Potaninas žengė į didžiąsias įmones aptarnaujančių bankų verslą, o su "Tinkoff Bank" – į mažmeninės bankininkystės verslą. Neatmetama tikimybė, kad šios dvi finansų įstaigos galiausiai bus sujungtos į vieną didelį banką.
Išeina, kad sugrįžtų?
Turto kratosi ne tik dėl karo kritikos Kremliaus nemalonės bijantys rusų verslininkai. Spaudžiamos sankcijų arba savo akcininkų užsienio bendrovės taip pat sprendžia dilemas, kaip teisėtai ir su kuo mažesniais nuostoliais pasitraukti iš Rusijos.
Vienas pasitraukimo modelių – kai akcijos perleidžiamos šių įmonių ar padalinių Rusijoje vadovams arba atsiribojima nuo Rusijoje esančios verslo dalies, šiai suteikiant naują pavadinimą.
Kai bendrovę iš užsieniečių akcininkų įsigyja rusai, kyla klausimas, ar tai susiję tik su turtu, pavyzdžiui, gamyklomis, ar ir su prekių ženklais ir licencijomis. Pvz., Kanados aukso kasybos bendrovė "Kingross Gold" pardavė savo kasyklas kartu su žvalgybos licencijomis konkuruojančiai Rusijos bendrovei už 680 mln. dolerių.
Vertindami aplinkybes, kuriomis Rusiją palieka kai kurie daugiausia į gamybą investavę koncernai, ekspertai daro prielaidą, kad užsienio kompanijos tikisi po kelerių metų vėl sugrįžti į šią šalį.
Prancūzijos automobilių gamintoja "Renault" paskelbė, kad už simbolinę sumą – vieną rublį – parduoda 68 proc. didžiausios Rusijos automobilių gamintojos "Avtovaz" akcijų. Tačiau, kaip skelbia Rusijos prekybos ministerija, "Renault" turės galimybę per penkerius ar šešerius metus išpirkti "Avtovaz".