Infliacija, nedarbas ir ekonomikos recesija. Naujajam Irano prezidentui bus apie ką pamąstyti.

"Prekybos centrai netrukus atrodys taip, kaip karo metais. Užsienio produktai dingsta nuo prekystalių, o šie blunka saulėje", – gana liūdną vaizdą apibūdino 43-ejų Irano verslininkas Kamranas.

Jis Irane nebuvo pastaruosius tris mėnesius ir pirmieji įspūdžiai jį šokiravo.

Irano nacionalinė valiuta rialas per pastaruosius metus nuvertėjo daugiau nei perpus. Ypač daug žalos ekonomikai pridarė tarptautinės sankcijos prieš šalies bankus ir energetikos sektorių, kurias paskelbė ES ir JAV.

Oficialiai skelbiama, kad Irane infliacija siekia 32,3 proc., tačiau ekspertai sako, jog realus skaičius gali būti gerokai didesnis – galbūt net 40 proc.

"Daugiausia nuostolių patiria žemoji ir vidurinė klasė. Jų tikslas dabar – išgyventi", – konstatavo liūdną padėtį Bijanas Khajehpouras, ekspertas iš Vienoje esančio tyrimų instituto.

Pasak jo, jei Irano režimas siekia, kad tauta jį remtų, vyriausybei teks pasukti galvą, ką daryti su šalies ekonomika.

Sprendimai gali būti ir radikalūs, pavyzdžiui, kaip karo su Iraku metais. 1980–1988 m. Irano valdžia ribojo svarbių maisto produktų, tokių kaip mėsa, ryžiai ir cukrus, pardavimą žmonėms. Nes tuo metu smarkiai krito pasaulinės naftos kainos ir importo apimtis smarkiai sumenko.

Irano vyriausybė vis garsiau kalba, kad grąžins vadinamąją kuponų sistemą, tiesa, vietoj popierinių bus naudojami elektroniniai.

Verslininkas Kamranas pasakojo, kad jo atstovaujama viena Europos įmonė Irane nusprendė nutraukti darbą, nes verslas nesisekė.

Bloga padėtis Irano energetikos sektoriuje ir gamybos sektoriaus problemos pastūmėjo ekonomiką į recesiją. Tiesa, vietos gamintojams importo apimties sumažėjimas – geras dalykas, bet gamyba Irane stringa.

Todėl produkcijos kainos smarkiai išaugo. Žmonės gauna iš vyriausybės kompensacijas, kuriomis gali sumažinti neigiamus kainų šuolių padarinius, tačiau vietos įmonės yra priverstos veržtis diržus, nes jų sąskaitos diena iš dienos auga.

Pasak Tarptautinio valiutos fondo, 2013 m. šalies BVP smuko 1,3 proc.

"Sankcijos kasmet vis griežtėja ir smarkiai kenkia Irano prekybai bei pramonei, – pabrėžė Naderas Habibi, Irano ekonomistas, dirbantis viename JAV universitete. – Vis dėlto turėtume turėti galvoje ir neracionalų bei ne visuomet išmintingą ekonomikos valdymą, kuris taip pat turi neigiamos įtakos verslo klimatui ir privatiems investuotojams."