Sunku ir ligoniams

Perėmęs Baltųjų rūmų valdymą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi ir prieš Iraną nukreiptų sankcijų atnaujinimo. Jis teigia, kad tai vienintelis kelias susidoroti su ilgas tradicijas turinčia Irano politika remti įvairias teroristines organizacijas ir pažaboti kitas nusikalstamas šalies veiklas.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad iš tiesų JAV lyderis siekia susilpnintų Irano ekonomiką. Po atnaujintų sankcijų tarptautinės kompanijos atsitraukė iš šios Persijos įlankos šalies, bijodamos antrinių amerikiečių sankcijų, o tai, žinoma, sudavė stiprų smūgį Irano ekonomikai.

Kol kaltinimais, perspėjimais ir kitokiu santykių aiškinimusi užsiėmę aukščiausi JAV ir Irano valdžios atstovai drebina pasaulinės žiniasklaidos antraštes, paprasti šalies piliečiai tyliai kenčia kiekvieną dieną.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, neturtingiems iraniečiams ypač skaudų smūgį sudavė per pastaruosius metus beveik 20 proc. padidėjusios būsto ir medicinos paslaugų išlaidos.

"Sankcijos iš esmės yra skirtos pakenkti plačiajai visuomenei, ypač pažeidžiamiems žmonėms, tokiems kaip moterys, vaikai, pagyvenę žmonės ir pacientai", – sako nuolatinis Irano atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke Majidas Takhas Ravanchi.

Kalbėdamas per specialią JT Saugumo tarybos sesiją birželio mėnesį jis sakė: "Vienašalės JAV sankcijos labiau kenkia neturtingiesiems nei turtingiesiems, sergantiems žmonėms labiau nei sveikiems žmonėms, kūdikiams ir vaikams labiau nei suaugusiesiems. Trumpai tariant, tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami."

"Pavyzdžiui, labiausiai kenčia pacientai, susiduriantys su sunkiomis ligomis, dėl jų pastariesiems reikalingi brangūs vaistai bei pažangi medicininė įranga, kurią dažniausiai reikia importuoti", – tąkart pridūrė M.T.Ravanchi.

Scanpix nuotr.

Nafta nebegelbsti

Dešimtmečiais Iranui buvo taikomos įvairios sankcijos. Kaip ir šiandien, šalis buvo kaltinama parama įvairioms teroristinėms organizacijoms. Irano gyventojai tarsi susitaikė su dalia, kad jiems mėgautis laisva prekyba laisvoje rinkoje nelemta.

Vėliau, 2015 m., šaliai sankcijos buvo sušvelnintos mainais į susitarimą apriboti savo branduolinę programą. Irano centrinio banko duomenimis, praėjus metams po minimos sutarties pasirašymo ir nukritus sankcijų pančiams, Irano ekonomika atsigavo, o BVP išaugo 12,3 proc.

Tačiau labiausiai prie šio pakilimo prisidėjo naftos ir dujų pramonė, o kiti sektoriai neatsigavo tiek, kiek tikėjosi daugelis iraniečių.

2017 m. ekonomikos augimas vėl sumažėjo iki 3,7 proc. Tai paskatino ekonominį nepasitenkinimą, kuris tų pačių metų gruodį Irane sukėlė didžiausius antivyriausybinius protestus per beveik dešimtmetį.

Praėjusiais metais JAV vėl pradėjus taikyti sankcijas energetikos, laivybos ir finansų sektoriams, smarkiai sumažėjo užsienio investicijos ir nukentėjo naftos eksportas.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) surinktais duomenimis, 2018 m. pradžioje Irano neapdorotos naftos gavyba siekė 3,8 mln. barelių per dieną. Šalis eksportavo apie 2,3 mln. barelių per dieną.

Kaip praneša konsultacijų įmonė "SVB Energy International", iki 2019 m. kovo Irano naftos eksportas vidutiniškai sumažėjo iki 1,1 mln. bpd. Taivanas, Graikija ir Italija visiškai sustabdė importą, o du didžiausi pirkėjai – Kinija ir Indija – sumažino importą atitinkamai 39 proc. ir 47 proc. JAV skaičiuoja, kad dėl to Irano vyriausybė galėjo prarasti daugiau nei 10 mlrd. dolerių pajamų.

Nežinau, ką pasakyti apie ateitį, ar ji blogės ar ne. Tačiau tai labai bloga padėtis.

Nebegali įpirkti

Neseniai judriausiose Teherano vietovėse su iraniečiais bendravęs "Aljazeera" žurnalistas Zeinas Basravis mėgino išsiaiškinti, kokiomis nuotaikomis gyvena sankcijų naštos slegiami paprasti šalies gyventojai.

Vienas 30-metis vyras, dirbantis Irano mažmeninės prekybos sektoriuje, prisipažino neseniai grįžęs iš savo pirmosios komandiruotės Armėnijoje. Jis liko priblokštas, pamatęs, kaip šalia esančios šalies sostinėje viskas prieinama.

Grįžęs į Teheraną jis sakė: "Žmonės tiesiog nori turėti galimybę nusipirkti bet ko, ko tik nori, bet kada ir iš bet kurios pasaulio vietos."

To nori daugelis iraniečių. Senuosiuose Teherano turguose apsiperkantys mažesnes pajamas gaunantys žmonės skundžiasi didėjančiomis beveik visų prekių kainomis.

Sumažėjusi Irano rialo vertė paveikė ne tik importuotų, bet ir šalyje pagamintų prekių kainas. Irano statistikos centro duomenimis, per kiek daugiau nei pastaruosius 12 mėnesių raudonos mėsos ir paukštienos kaina padidėjo 57 proc., pieno, sūrio ir kiaušinių – 37 proc., o daržovių – 47 proc.

Scanpix nuotr.

Viena sostinės turguje sutikta moteris atviravo, kad kai kurios prekės tapo paprasčiausiai neįperkamos: "Negalite to palyginti su praėjusiais metais. Pareigūnai turėtų paaiškinti, kodėl kainos tokios aukštos. Galbūt viena iš priežasčių yra patys žmonės. Išgirdę, kad kažkas brangsta, jie skuba tai nusipirkti, bet tai yra neteisinga."

Parduotuvių savininkai taip pat nusivylę. Kai kuriais atvejais gamybos kainos padvigubėja, todėl įmonės sako, kad joms nelieka kito pasirinkimo, tik pakelti prekių kainas.

"Marškinėliai, kuriuos nusipirkau prieš tris mėnesius, dabar yra dvigubai brangesni", – sakė piktas pusamžis parduotuvės savininkas.

Taip, yra spaudimas, bet turime tai toleruoti.

"Už kokią kainą turėčiau juos parduoti? Kiek galiu pridėti prie to, kad uždirbčiau pelno? Nežinau, ką pasakyti apie ateitį, ar ji blogės ar ne. Tačiau tai labai bloga padėtis", – pridūrė jis.

Bijo ne karo

Tačiau kad ir kaip iraniečiams būtų sunku, kai kurie jų palaiko šalies politiką, kuria siekiama bet kokia kaina atsispirti JAV spaudimui. "Mes toleruojame tokią politiką ir darome viską, ką galime savo šalies labui", – sakė senyvas vyras, dirbantis vietinėje kepykloje.

"Taip, yra spaudimas, bet turime tai toleruoti. Mūsų teritorinis vientisumas yra svarbus. Neturėtume leisti užsieniečiams jo pažeisti", – pridūrė pastarasis.

Nuo šių metų pradžios D.Trumpas išsiuntė į regioną tūkstančius karių ir karinius lėktuvus gabenantį laivą "USS Abraham Lincoln". Tačiau daugelis iraniečių sako, kad ginkluotas konfliktas nėra tai, dėl ko jie jaudinasi labiausiai. Jų teigimu, tikras karas yra ekonominis, o tikrosios aukos – tai Irano perkamoji galia ir šalies pinigų nuvertėjimas.

"Naujausi įvykiai, tokie kaip lėktuvnešio siuntimas į Persijos įlanką, neturėjo jokios įtakos", – sakė kaljanų bare sutiktas vyriškis. "Praėjusiais metais, kai vieno dolerio kaina pasiekė beveik 200 tūkst. Irano rialų kainą, tai turėjo įtakos", – pabrėžė jis.

Prieš rialo nuvertėjimo pradžią Irano centrinio banko nustatytas oficialus kursas buvo 42 tūkst. rialų už vieną JAV dolerį.