Peterburgo valdžia susirūpino vis didėjančiais imigrantų srautais. Žadama peržiūrėti ne tik leidimų dirbti kitataučiams išdavimo tvarką, bet ir imtis parengiamojo darbo tose šalyse, iš kurių atvyksta daugiausiai darbo ieškančiųjų.

Sankt Peterburge beveik ant kiekvienos kavinės ar parduotuvės durų skelbimas apie reikalingus padavėjus, pardavėjus.  Peterburgiečiai šių, ir kitų darbų už vos daugiau nei  pusantro tūkstančio, skaičiuojant litais, dirbti neskuba. Nedarbas mieste nesiekia net 1 proc., tad atvykusiems iš kitur pelningesnių vietų rasti sunku.

„Tikrai nelengva, o atvykusiems keliamos nežmoniškos sąlygos, mažas atlyginimas arba kitokie reikalavimai. Pavyzdžiui, jei mes dirbame parą, tai jie už tą patį atlyginimą sutinka dvi paras dirbti“, – teigė kalbinta miesto gyventoja.

Tarp miestą užplūdusių kitataučių daugiausia – uzbekų, tadžikų ir ukrainiečių. Pasak vietos gyventojų, jei vienas atvykėlis laikinai kur nors prisiglaudžia, netrukus atsiveža visą giminę.

Nelegalūs imigrantai sutinka dirbti bet ką. Daugiausia – statybose pagalbiniais darbininkais, aptarnavimo sferoje, šluoja gatves arba, kaip viena uzbekė, gatvėje siūlo kitiems užsidirbti pinigų, kurių pati neturi.

„Viskas gerai, visko turime, valgome, dirbame, atlyginimą duoda“, – nesiskundžia atvykėlė.

Kitas imigrantas daržovėmis prekiauja tiesiog ant šaligatvio.

„Nuomoju žemę ir auginu daržoves, atvežu ir parduodu, nors milicija neleidžia čia pardavinėti“, – sakė jis.

„Taškente yra darbo, bet nemoka tokių pinigų, kaip čia. 800, 1 tūkst. dolerių taip nemoka“, – tvirtino kitas uzbekas.

Tačiau kiti imigrantai pripažįsta, kad Sankt Peterburgas – brangus miestas, nes, palyginti su prekių ir paslaugų kainomis, vidutinis 3,5 tūkst., skaičiuojant litais, atlyginimas nėra didelis.

Tuo metu Sankt Peterburgo valdžia, susirūpinusi didėjančiais imigrantų srautais, gubernatoriaus įsakymu pradėjo rengti migracijos programą iki 2015-ųjų.

„Imigrantų bus apie pusė milijono. Oficialūs skaičiai kiek mažesni, bet nelegalius imigrantus labai sunku susekti, todėl ketiname imtis parengiamojo darbo jų šalyse, darbo rinkos tyrimo. Turime žinoti, kokios darbo jėgos reikia, kad parengtume žmones jau tose šalyse, iš kurių jie atvyksta“, – Sankt Peterburgo darbo ir gyventojų užimtumo komiteto atstovė spaudai Marija Aleksejeva.

Pasak valdžios, blogiausia, kad atvažiavusieji nesupranta kultūros, nemoka kalbos, todėl sunkiai adaptuojasi, o nustatyta kvota metams – daugiau nei 200 tūkst. leidimų dirbti – esą seniai viršyta. Todėl migracijos programą numatyta priimti jau rugpjūtį.