Šauklių riedulyne - poledynmečio gamtovaizdis

Kadagynas – lietuviui neįprastas gamtos kampelis.

Salantų krašte gausu lankytinų vietų, kuriose daugelis lietuvių jau yra pabuvoję. Bene populiariausios - Mosėdis bei Orvydų sodyba. Net jeigu čia lankėtės, verta dar vieną poilsio dieną skirti šiam Žemaitijos kampeliui ir pamatyti greta Mosėdžio esantį unikalų gamtos kampelį - Šauklių riedulyną.

Jeigu keliausite savu automobiliu, galite susidaryti įdomų iškylos maršrutą visai dienai. Tiems, kam įdomiau, romantiškiau ar prieinamiau važiuoti visuomeniniu transportu, verta žinoti, kad iš Klaipėdos į Mosėdį kasdien važiuoja tik trys autobusai: 9.05 val., 15.40 val., 16.30 val. Visomis, išskyrus sekmadienius, dienomis važiuoja dar vienas autobusas – 8.15 val. Į Klaipėdą iš akmenų sostinės galima tikėtis parvažiuoti 5.40 val., 13.25 val. ir 18.23 val.

Jeigu sustosite Salantuose, nepamirškite namiškiams nupirkti lauktuvių – garsiojo Salantų pyrago.

Be kitų dažnai lankomų įdomybių, Salantai garsūs dar viena, kol kas mokslininkų nepaaiškinta. Miesto kapinėse, vadinamose Gargždelės vardu, visiškai netoli vartų yra keistos formos antkapinis akmuo, o ant jo mįslingas užrašas: „Po šiuo meteoritu guli ...“ Čia palaidoti žmonės mirė prieš kelis dešimtmečius. Kodėl užrašas skelbia, jog antkapinis akmuo yra meteoritas, sužinoti nepavyko. Geologijos instituto darbuotojai teigė apie jį negirdėję. Iš salantiškių teko išgirsti pasakojimą, kuris veikiau primena legendą. Neva maždaug prieš 4 dešimtmečius žmogus netoli Salantų ėjęs per pievą karvės melžti. Jam ant galvos užkrito iš dangaus atlėkęs akmuo ir jį užmušęs. Po laidotuvių artimieji iš meteorito-žudiko padarė antkapinį paminklą. Akmuo neįtikėtinai tvirtas ir labai keistos formos.

Didesniąją dienos dalį turėtumėte pasilikti Mosėdžiui bei Šauklių riedulynui. Lietuvos kelių žemėlapis rodo, kad Mosėdis nuo Salantų nutolęs 12 kilometrų. Į Mosėdį verta važiuoti bet kuriuo metų laiku, bet labiausiai – kai žydi alyvos. Keletą valandų pavaikštinėję akmenų muziejuje, dar turėtumėte užtekti jėgų nukeliauti iki esančių už trejeto kilometrų Šauklių.

Sukite į pietus, bet ne pagrindiniu Salantų keliu, o ten, kur rodyklė rodo „Į Šauklius“. Šauklių centre yra sankryža, joje rodyklė parodys, kad turite sukti į kairę. Čia pasukę, paeisite ar pavažiuosite visai nebe daug ir pamatysite riedulyną. Apie jį galėsite pasiskaityti stende. Šalia automobilių aikštelės įrengta vieta iškylautojams.

Net kaitrią vasarą patartina apsiauti neperšlampančius batus. Pėsčiųjų tako ilgis - 2 kilometrai.

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis būdingas Lietuvos poledynmečio tundrai. Takelis vingiuoja tarp aukštų, net 6 metrus siekiančių kadagių. Giliau įkvėpę, pajusite sveikatos kvapą, - kadagiai valo orą. Takeliu nupėdinsite iki apžvalgos bokštelio. Pabandykite pamiršti kasdienybę, pasiklausykite tylos, čia nesigirdi jokio technikos triukšmo. Pusiaukelėje pasieksite tvenkinį. Visiškai netoli kranto peri gulbės. Rudenį kadagyne auga daug grybų. Gamtininkai teigia, kad, uždraudus kadagyne ganyti gyvulius, prarastas jo pirminis vaizdas. Suvešėjo žolės, išplito skruzdėlynai, užaugo krūmai.

Už poros šimtų metrų nuo kadagyno, einant tolyn nuo Šauklių, stūkso mitologinis akmuo, kitaip dar vadinamas Šauklio akmeniu. Greta jo rasite kelis dar pagonybės laikus menančius dubenuotuosius akmenis. Tai šventųjų židinių akmenys.