Europoje vis daugiau seksualinių mažumų atstovų užima aukštus postus, o politikų lytinę orientaciją paverčia antraeiliu dalyku, tikina žurnalas "Time".

Islandijos pavyzdžiu

Kai Islandijoje premjere tapo Jóhanna Sigurðardóttir, per visą pasaulį nuvilnijo maždaug tokios antraštės: "Islandija paskyrė pirmąją lesbietę lyderę". Tačiau Islandijos žiniasklaida naujosios ministrės pirmininkės seksualinės orientacijos temą tarsi pamiršo.

"Žiniasklaidos tyla atspindėjo visuomenės nuotaikas. Niekam nerūpėjo jos lytinė orientacija, – komentavo Islandijos universiteto Viešojo administravimo ir politikos instituto vadovė Margrét Björnsdóttir. – Būti homoseksualiam čia – nieko tokio."

Panašios tendencijos užfiksuotos ir kitose Vakarų Europos šalyse. Vienuolika atvirų homoseksualų yra Didžiosios Britanijos parlamente, du iš jų – vyriausybės nariai. Prancūzijos kultūros ministras Frédéricas Mitterrand'as – irgi gėjus, kaip ir Paryžiaus meras Bertrand'as Delanoë, kuris laikomas galimu kandidatu 2012 m. šalies prezidento rinkimuose.

Gretimoje Vokietijoje seksualinių mažumų atstovas Guido Westerwelle neseniai tapo užsienio reikalų ministru, o dviejų didžiausių šalies miestų merai jau seniai gėjai.

"Mano prisipažinimas galėjo padidinti mano populiarumą. Daugelis žmonių vertina nuoširdumą", – teigia nuo 2001 m. Berlyno meras Klausas Wowereitas.

JAV – visai kitaip

Tai toli gražu nepanašu į Jungtines Valstijas, neskaitant Hjustono, ketvirto didžiausio šalies miesto, kur mere buvo išrinkta atvira lesbietė Annise Parker. Iš 511 tūkst. renkamų pareigūnų – nuo mokyklų tarybų narių iki prezidento, – tik 450 yra seksualinių mažumų atstovai.

Nė vieno atviro homoseksualo nėra Senate ir tik trys tokie yra Atstovų rūmuose.

Ekspertai įsitikinę, kad tai JAV religinio konservatizmo padarinys. 49 proc. amerikiečių mano, kad visuomenė turi priimti homoseksualizmą. Tam pritaria net 80 proc ispanų, vokiečių ir prancūzų. Tik katalikiški lenkai nelinkę teigiamai vertinti seksualinių mažumų.

Dar prieš 30 metų panaši padėtis buvo visoje Europoje, bet tokios priemonės, kaip darbas su žiniasklaida ar aukštosiomis mokyklomis, atnešė vaisių.

Viso to viršūne tapo tos pačios lyties atstovų santuokų įteisinimas. Tokia tvarka dabar galioja 18-oje Europos valstybių, o devyniose šalyse leidžiama homoseksualioms poroms net įsivaikinti.

"Esu gėjus, ir tai gerai"

Dabar homoseksualūs Europos politikai, kurie viešai tai pripažįsta, sulaukia didesnio populiarumo ir taip apsisaugo nuo kritikos.

"Jie įkūnija tikrumą, jais pasitikima, nes jie atviri", – tikina socialinių mokslų ekspertas Andreasas Heilmannas iš Berlyno. Be to, politiniai priešininkai, kurie stengiasi išnaudoti seksualinės orientacijos klausimą, sulaukia rinkėjų paniekos.

Berlyno meras K.Wowereitas nuolat viešai pasirodo su savo partneriu, o posto siekė su šūkiu: "Esu gėjus, ir tai gerai."

Be to, daugelyje Europos valstybių homoseksualai vertinami geriau nei imigrantai. Pavyzdžiui, tik 27 proc. olandų rinkėjų pritartų ministrui pirmininkui musulmonui, bet premjeras gėjus sulauktų net 78 proc. palaikymo.