"Čia geriau nei Sen Tropeze", – be užuolankų pareiškė Juodkalnijos premjeras Milas Džiukanovičius "The New York Times" žurnalistams Tivato kurorte ant Adrijos jūros kranto.

Vilčių uostas

Kol kas Tivatas nelabai panašus į Europos elito kurortą, bet M.Džiukanovičius ir grupė užsienio verslininkų turi savo viziją. Tivato uostas, kurio statybos įgyvendintos tik 20 proc., turėtų tapti labai turtingų žmonių iš viso pasaulio "žaidimų aikštele" ir padėti visai Juodkalnijai išsivaduoti nuo korupcijos bei patekti į ES.

Siekdami pritraukti kuo daugiau investicijų, juodkalniečiai imasi visų įmanomų priemonių. Kiekvienas, kuris investuos į šalį 0,5 mln. eurų (apie 173 mln. litų) arba daugiau, gali tapti Juodkalnijos piliečiu. 2009-aisiais vyriausybės vadovas M.Džiukanovičius pakvietė buvusį Tailando premjerą Thaksiną Shinawatrą, kuris gimtinėje kaltinamas korupcija, tapti Juodkalnijos gyventoju.

"Juodkalnija bus pati prestižiškiausia poilsio vieta pasaulyje", – keldamas taurę šampano gausiam verslininkų ir jų antrųjų pusių būriui tarė šios nedidelės ir prieš ketverius metus politiniame Europos žemėlapyje atsiradusios Balkanų šalies premjeras.

Išparduoda šalį?

Tiesa, ne visus džiugina M.Džiukanovičiaus planai, tuo labiau veiksmai.

"Ši šalis parduodama, – teigė korupcijos stebėjimu užsiimančios organizacijos "Mans" vadovė Vanja Čalovič. – Juodkalnija parduoda viską, ką turi, bet aš nesu tikra, ar ką nors už tai ši šalis gauna."

Juodkalnija visiškai atvira verslui. Pajamų, pridėtinės vertės ir kiti mokesčiai šalyje sumažinti iki minimumo. Didžiausias šalies aliuminio fabrikas KAP, kuris sukuria beveik pusę viso Juodkalnijos eksporto, 2005-aisiais per prieštaringai vertinamą sandėrį buvo parduotas Rusijos milijardieriui Olegui Deripasakai, investavusiam šiek tiek ir į Tivato uostą.

Prieštaringas premjeras

Vyriausybės šalininkai įsitikinę, kad mažos šalys, tokios kaip Juodkalnija, privalo investuotojams iš kelio pašalinti visas kliūtis.

Tačiau paties 48 metų M.Džiukanovičiaus veiklą gaubia daug šešėlių. Jo noras būti ir verslininku, ir politiku leidžia kritikams įtarti korupcijos apraiškas. Pavyzdžiui, premjeras turi antro didžiausio šalies banko "Prva banka" 2,8 proc. akcijų, o jo brolis Aco – 46 proc. 2008 m. banką nuo žlugimo išgelbėjo vyriausybės 44 mln. eurų (151,8 mln. litų) paskola. "Prva banka" – vienintelis šalies bankas, kuriam reikėjo tokio gelbėjimo rato. Mat jis labai agresyviai ir atsainiai dalijo paskolas.

Be to, 2006 m. M.Džiukanovičius laikinai atsisakė premjero pareigų ir dar būdamas parlamento nariu pradėjo nekilnojamojo turto verslą. Tiesa, dabar vyriausybės vadovo atstovė teigia, kad jis vėl sustabdė savo verslo reikalus ir "visiškai atsidavęs premjero darbui".

Kritikos M.Džiukanovičiaus vyriausybė sulaukė ir dėl to, kad nevaržomai leido imtis verslo serbui Stanko Subotičiui, kuris tėvynėje kaltinamas tabako kontrabanda. O ir pats premjeras pripažino, kad dalyvavo cigarečių bendrovės veikloje dešimto dešimtmečio pradžioje, kai skilo Jugoslavija.

Italijos Neapolio prokurorai 2005 m. net išdavė arešto orderį M.Džiukanovičiaus vardu. Jis kaltintas esąs susijęs su Juodkalnijos pareigūnų ir Italijos mafijos vykdyta cigarečių kontrabanda. Tačiau 2006 m. Juodkalnijai tapus nepriklausomai M.Džiukanovičiui buvo garantuota diplomatinė neliečiamybė.

Negaili komplimentų

Praėjusiais metais Europos Komisija pabrėžė, kad "korupcija čia paplitusi daugelyje sričių ir lieka rimta problema".

Tačiau vicepremjeras Igoris Luksicius tikina, jog vyriausybė daug padarė kovoje su korupcija ir jau priėmė veiksmų planą.

82-ejų Kanados aukso magnatas Peteris Munkas, kuris yra vienas pagrindinių investuotojų į Tivato uostą, teigia, kad nepaisant praeities, M.Džiukanovičius dabar elgiasi nepriekaištingai.

"Nieko tokio čia nebūtų įmanoma be premjero ir jo kabineto, kuris veikė atvirai ir be priekaištų", – apie uostą kalbėjo iš Vengrijos kilęs verslininkas, kuris dabar kontroliuoja didžiausią pasaulyje aukso kasybos bendrovę "Barrick Gold".