Iš pradžių atlikite namų darbus, o tada pagalvosime, leisti jums laisvai keliauti po ES ar ne. Tokia yra vokiečių žinia rumunams ir bulgarams, siekiantiems patekti į Šengeno erdvę.

Vokiečių veto

Berlynas pareiškė, kad bent jau kol kas rumunams ir bulgarams neketina leisti prisijungti prie 26 Europos šalis apimančios Šengeno erdvės, prie kurios vidinių sienų netikrinami keliautojų pasai.

Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministro Hanso Peterio Friedricho, abi šalys turi ryžtingiau kovoti su korupcija ir nusikalstamumu.

Rumunai ir bulgarai planavo šią savaitę prašyti ES, kad būtų įleisti į Šengeno erdvę, tačiau jei tai padarys, pasak vokiečių, sulauks neigiamo atsakymo.

„Jeigu Rumunija ir Bulgarija reikalaus balsuoti , tas mėginimas bus sužlugdytas Vokietijos veto“, – perspėjo H.P.Friedrichas, konservatyvus politikas iš Bavarijos regiono.

Jis pridūrė, kad nebus svarstoma galimybė panaikinti vidinę pasų kontrolę kai kuriose srityse – pavyzdžiui, atvykstant lėktuvais arba laivais.

Neketina šelpti imigrantų

ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai ketina susitikti ir aptarti šį klausimą ketvirtadienį.

Tačiau H.P.Friedrichas leido suprasti, jog Bulgarija ir Rumunija dar nepadarė reikiamos pažangos, kad joms būtų atverti Šengeno vartai.

„Šengeno erdvės plėtra mūsų piliečiams priimtina tik tuo atveju, jeigu bus tenkinami esminiai reikalavimai. Šiuo metu taip nėra“, – pabrėžė ministras, priklausantis Angelos Merkel partijai.

Jis kartu paragino taikyti griežtesnes sankcijas asmenims, mėginantiems pelnytis iš Vokietijos socialinio saugumo sistemos piktnaudžiaujant Šengeno sutarties užtikrinamu laisvu žmonių judėjimu.

Siekiant patekti į zoną būtinas visų jos narių sutikimas. Europos Komisija (EK) kelis kartus atmetė Rumunijos ir Bulgarijos prašymus. EK taip pat argumentavo, kad abiejų šalių vyriausybės nesugeba susidoroti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Gali gyventi be Šengeno

Rumunijos premjeras Victoras Ponta pareiškė, kad šalies narystė Šengeno erdvėje nebebūtų jo vyriausybės prioritetas, jeigu Bukarešto pastangos vėl sulauktų atkirčio per ES ministrų susitikimą šią savaitę.

„Mano vyriausybė padarė viską, ką galėjo, kad sprendimas <...> būtų teigiamas, ir mes tebeturime tokių vilčių“, – tvirtino V.Ponta.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Titus Corlăţeanas pabrėžė, kad jo šalis gali gyventi ir be Šengeno erdvės.

„Gyvename be Šengeno erdvės ir galime be jos apsieiti“, – sakė Rumunijos diplomatijos vadovas.

Šalies vadovas Traianas Băsescu atmetė kaltinimus, kad Rumunijai prisijungus prie Šengeno erdvės Europą užplūs rumunai.

Pasak jo, šalies gyventojai, kurie ieškojo darbo svetur, jau dabar darbuojasi Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Rumunija ir Bulgarija prie ES prisijungė 2007 m. Abi šalys siekė 2011 m. patekti į Šengeno erdvę, tačiau jų narystę tada blokavo Prancūzija ir Vokietija.

Vėliau Paryžius ir Berlynas sutiko, kad abiem šalims būtų leista prisijungti prie Šengeno erdvės su tam tikromis išimtimis – pavyzdžiui, atvykstant lėktuvais arba laivais.

Tačiau tada idėjai pasipriešino Nyderlandai. Praėjusią vasarą Rumunijoje kilus politinei krizei Berlynas vėl pakeitė poziciją – pareiškė, kad vetuos Bukarešto siekį.

Šengeno erdvė

Jungia 22 ES ir keturias Bendrijai nepriklausančias šalis – Šveicariją, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. Erdvei nepriklauso Airija ir Didžioji Britanija. Prie vidinių sienų netikrinami keliautojų pasai. Pavadinimas kilo nuo mažo Liuksemburge esančio miestelio Šengeno, kuriame 1985 m. Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai pasirašė Šengeno sutartį. Šengeno erdvėje yra 400 mln. gyventojų, ji apima 4,3 mln. kvadratinių kilometrų. Į Šengeno erdvę šiuo metu siekia patekti Rumunija, Bulgarija, Kipras ir naujoji ES narė Kroatija.