Gynybinis Šiaurės Atlanto Aljansas pasiekė pensijinį amžių – 60. Tačiau šių dienų iššūkiai ir grėsmės neleidžia Šaltojo karo nugalėtojui užmigti ant laurų ar užversti savo egzistavimo puslapį.

Šventė po šventės

Šis mėnuo NATO – nesibaigianti šventė. Savo dešimtmetį organizacijoje kovo 11–13 d. paminėjo buvusios sovietų bloko narės Lenkija, Čekija ir Vengrija. Penkerių metų prisijungimo prie Aljanso sukaktį rytoj švęs Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija. O mažiau nei po savaitės – balandžio 3–4 d. – NATO sukaks 60 metų.

Šventiniai renginiai, skirti šiam NATO jubiliejui paminėti, tęsiasi jau bemaž mėnesį. Aljanso gimtadienis buvo švenčiamas per 12 Vidurio Rytų Europos šalių ir Kanados NATO Parlamentinės Asamblėjos posėdį, kuris vyko Otavoje esančiuose parlamento rūmuose kovo 5 d.

Tačiau kulminacija nusimato ateinančią savaitę. Vokietijos mieste Kėlyje ir Prancūzijos Strasbūre planuojamos iškilmės, į kurias suvažiuos šimtai, o gal net tūkstančiai svečių. Proga švęsti dviguba: susirinkusieji minės ne tik organizacijos gimtadienį, bet ir kitą svarbų įvykį – Prancūzijos sugrįžimą į NATO karines organizacijas.

Istorija dar nesibaigė

Įvykis išties neeilinis. Kaip dienraščiui teigė nevyriausybinės organizacijos Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) buvęs pirmininkas Audrius Skaistys, Prancūzijos sugrįžimas parodo, kad NATO lieka gyvybinga organizacija ir kad ateityje ji turėtų dar labiau sustiprėti.

"Tai vienintelis šiuolaikiniame pasaulyje veiksmingas saugumo užtikrinimo instrumentas", – įsitikinęs jis. Gyvybingumo Aljansui, anot A.Skaisčio, priduoda ir šalių supratimas, kad kolektyvinis saugumas yra ir pigesnis, ir efektyvesnis.

Vis dėlto ne viskas yra puiku ir sklandu 26 valstybes vienijančioje organizacijoje. Natūralu, juk kuo daugiau narių, tuo sunkiau rasti sutarimą.

"NATO yra 26 valstybės, o netrukus bus dar daugiau, ir kiekviena skirtingai suvokia, kas yra didžioji grėsmė, – dienraščiui aiškino Lietuvos Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis. – Mums atrodo, kad grėsmė yra Rusija, Vakarų šalims atrodo, kad grėsmė yra islamas, Vidurio Rytai."

Politikas mano, kad NATO šiuo metu išgyvena paieškos laikotarpį. "Jeigu iki Šaltojo karo pabaigos viskas buvo aišku, tai po jo prasidėjo nesibaigiantys kitimai, per dešimtmetį pasikeitė kokios trys strategijos. Iškart po to, kai subyrėjo SSRS, buvo manyta, kad dabar NATO liks tik taikos palaikymo organizacija, bet atsirado naujų iššūkių, – kalbėjo E.Vareikis. – Francis Fukuyama klydo, skelbdamas istorijos pabaigą."

Nors gana dažną NATO strategijų keitimąsi Seimo narys pavadino blaškymusi, jo manymu, organizacija yra gyvybinga ir gali įveikti visus sunkumus. "NATO tebėra grėsmingai saugus Aljansas", – teigė jis.

Plečiuosi, vadinasi gyvenu

Pagrindinis NATO gyvybingumo požymis, pasak E.Vareikio, yra plėtra. "Jeigu NATO nebesiplės, tai jau rodytų, kad organizacija silpnėja, – sakė parlamentaras. – Kaip sako diplomatai, galutinis NATO tikslas arba siekiamybė yra plėsti saugumo zoną, kad visas pasaulis taptų saugus."

Gali būti, kad tokiai vizijai (NATO kaip globalaus saugumo instrumentas) politikai pritars per jubiliejinius renginius kitą savaitę.

Jeigu tai neįvyks, narystė NATO vis tiek reikš prestižą ir saugumą. "Mums narystė Aljanse suteikė labai daug pranašumų, – teigė E.Vareikis. – Svarbiausia, kad atsirado tam tikras saugumo jausmas."

Anot politiko, šis jausmas netgi perdėtas, o tai ne visai gerai, nes anksčiau buvusios grėsmės vis dėlto neišnyko. "Be to, sustiprėjo ir Lietuvos diplomatijos derybinės pozicijos. Narystė NATO ir ES rodo, kad mes dabar esame Vakarų pasaulio dalis ir tai suteikia daug pliusų per derybas su kitomis šalimis", – NATO narystės pranašumus vardijo parlamentaras.

Visuomenę apie NATO informuojančios organizacijos LATA buvęs vadovas A.Skaistys taip pat tikino matantis nemažai narystės pliusų. Netgi E.Vareikio kritikuotą nuolatinį strategijų kaitaliojimą jis pavadino naudingu.

"Aljanso kitimas yra naudingas organizacijai ir jos narėms, – sakė jis. – Anksčiau net nebuvo kalbėta tokiomis temomis kaip energetinis ar kibernetinis saugumas. Dabar šie iššūkiai yra NATO darbotvarkėje."

Iššūkiai ir grėsmės, anot jo, keičiasi gana greitai ir NATO privalo į tai reaguoti.

Problemų vis dar apstu

Kad ir kaip Lietuvos politikai ir NATO entuziastai bandytų įtikinti, jog organizacijos plėtra naudinga ir reikalinga Aljansui, tai nuomonei pritaria ne visi. Be to, tolesnės plėtros klausimas kai kurių šalių yra naudojamas kaip spaudimo instrumentas, leidžiantis pasiekti nacionalinius interesus.

Galima priminti, kad pernai per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte Makedonija negavo kvietimo stoti į NATO vien todėl, kad tam pasipriešino Graikija. Priežastis atrodo tiesiog juokinga – šalies pavadinimas sutampa su šiaurės Graikijos regiono pavadinimu.

Dar vienas didžiausių iššūkių – Aljanso veiklos finansavimas. Ne visos šalys narės tvirtai vykdo įsipareigojimą skirti 2 proc. šalies biudžeto karinėms reikmėms. Į tai Lietuvos vadovų dėmesį atkreipė LATA.

Sunkiai sekasi NATO ir karštuose taškuose – ypač Afganistane. Nuo 2001 m. prasidėjusi invazija į šią šalį dar neatnešė trokštamo rezultato, kaip tik priešingai: Talibanas sustiprėjo, o narkotikų gamyba grėsmingai išplito.

Ne mažiau svarbus ir skausmingas iššūkis Aljansui – santykiai su Rusija. Nors Aljansas ir pagrindinė jo narė JAV stengiasi susitarti, buvusi Šaltojo karo laikų priešininkė, atrodo, ne itin taikiai nusiteikusi.

Todėl gerdami šampaną į Aljanso sveikatą aukšto rango kariškiai ir politikai kalbėsis ne tik apie nuopelnus, bet ir apie iššūkius bei naują strategiją, kurios, kaip pabrėžė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jau žūtbūt reikia. Naujoje strategijoje, jos nuomone, turėtų būti daugiau dėmesio skirta NATO ir ES suartėjimui, ginklų kontrolei ir nusiginklavimo klausimams.

NATO planai ir vykdomos operacijos

Plėtra. Per kitą plėtros etapą prie Aljanso tikisi prisijungti Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija. Per NATO 60-metį šalys tikisi gauti Narystės veiksmų planą (MAP).

Planai. JAV gali peržiūrėti savo planus dislokuoti priešraketinės gynybos skydo padalinius Lenkijoje ir Čekijoje.

Misija I. Kosove tebėra 15,5 tūkst. NATO karių, kurie vykdo taikos palaikymo misiją.

Misija II. 55 tūkst. NATO karių Afganistane kovoja su Talibanu ir padeda atstatyti šalį.

Misija III. NATO pradėjo antrą misiją prieš piratavimą Adeno įlankoje netoli Somalio krantų.

Iššūkis I. Po karo su Gruzija 2008 m. vasarą NATO mėgina pagerinti santykius su Rusija.

Iššūkis II. Gruzija ir Ukraina siekia narystės NATO. Tačiau įtikinti Briuselį suteikti šioms šalims MAP trukdo griežta Rusijos pozicija.

Iššūkis III. Nuolatinis NATO galvos skausmas – Serbija. Belgradas yra nusiteikęs prieš Aljansą, nes NATO palaikė Kosovo nepriklausomybę.