Tarp Rytų ir Vakarų

Serbija – istorinė Rusijos sąjungininkė. Abi valstybes sieja glaudūs kultūriniai ryšiai, taip pat ekonominiai ir kariniai.

Kita vertus, oficialusis Belgradas jau gana seniai laikosi požiūrio, kad šaliai reikia jungtis prie ES – teigiama, kad ši integracija leis šaliai atsikratyti prisiminimų apie niūrią praeitį.

Serbijos visuomenėje – daug skeptiškų balsų europinės integracijos atžvilgiu. Neseniai vykusiuose parlamento rinkimuose prieš integraciją į Vakarus nusiteikusios jėgos, palaikančios Serbijos ir Rusijos aljansą, gavo reikšmingą dalį balsų ir tapo valdančiosios koalicijos narėmis. Tai sustiprino spaudimą vyriausybei.

Rusijos ir Serbijos kariai dabar dalyvauja bendrose karinėse pratybose. Vienos iš jų – antiteroristinės pratybos, pavadinimu "Slavų brolybė".

Renginys – didelio masto. Treniruotėse dalyvavo tiek vienos, tiek kitos valstybės aukšti karo vadai, skraidė sraigtasparniai, vyko greitojo reagavimo pajėgų ir kitų dalinių pratybos. Šį renginį plačiai aprašė Serbijos spauda.

Įdomu, kad tuo pat metu Serbijos kariškiai treniruojasi ir su NATO pajėgomis.

Tiesa, apie šias pratybas Balkanų šalyje nedaug kalbėta. Nieko nuostabaus. Juk būtent NATO naikintuvai 1999 m. bombardavo Serbijos sostinę Belgradą ir iki šiol daugelis serbų to negali atleisti.

Pratybos, kuriose bendrai dalyvavo NATO ir Serbijos kariškiai, vyko Vokietijoje pernai.

Buvo surengti trys treniruočių raundai. Bet vos viena Serbijos žiniasklaidos priemonė apie tai pranešė.

Dvigubas žaidimas

Ekspertai tvirtina, kad šalies vyriausybė neapsisprendžia, su kuo ji – su ES ar Rusija. Tam reikalinga ilgalaikė strategija, o jos Belgradas neturi.

Aleksandras Vučičius, Serbijos premjeras, kaip pats sako, laikosi vakarietiškos politinės linijos, bet daugelis serbų pamena jį kaip vieną iš buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rėmėjų.

Po S.Miloševičiaus pasitraukimo A.Vučičius  pakeitė savo pažiūras ir tapo viena iš ryškiausių vakarietiško Serbijos kurso asmenybių. Kuo toliau, tuo labiau darosi aišku, kad Serbijos vyriausybės vadovas tiesiog žaidžia dvigubą žaidimą, o šio žaidimo tikslas – jo asmeninė politinė įtaka.

Nors prieš parlamento rinkimus jis karštai pasisakė už Serbijos ryšių plėtojimą su ES, netrukus po perrinkimo A.Vučičius nuskubėjo į Maskvą pakalbėti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.

Be to, norėdamas išsaugoti daugumą parlamente, A.Vučičius sudarė koaliciją su Rusijai palankiomis politinėmis jėgomis.

Logika ar šizofrenija?

Ekspertai sako, kad Serbija kol kas vadovaujasi tilto tarp Rusijos ir ES strategija, t.y., Serbija lieka atvira abiejų pusių pasiūlymams, tikintis naudos iš abiejų.

"Dalyvavimas ir vienur, ir kitur, šiuo atveju, kalbu apie karines pratybas, rodo tam tikrą Serbijos valdžios norą turėti abiejų pusių garantijas, – pakomentavo serbų profesorius Mihailo Crnobrnja. – Akivaizdu, kad dabartinė Serbijos valdžia nenori rinktis tik Rusijos arba tik ES. Ji nori siekti kompromiso. Beje, tą kalba ir prezidentas Nikoličius. Pasak jo, "Serbija – tai namas su dvejomis durimis".

Profesorius pastebėjo, kad tokia Serbijos pozicija jam atrodo gana logiška.

Su juo nesutiko Jelena Milič, Euroatlantinių studijų centro, įsikūrusio Belgrade, vadovė. Pasak šios analitikės, Serbijos karių dalyvavimas tiek Rusijos, tiek NATO pratybose jai atrodo šizofreniškas.

"Šiandien NATO skiria dėmesį Rytų Europai, taip reaguojama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, nes Baltijos šalių elitas jaučia baimę. Mano galva, Serbijos pozicija – sėdėjimas ant dviejų kėdžių – kai atmosfera tokia, atrodo, šiek tiek keistas. Susidaro įspūdis, kad Serbija nežino, kokie jos interesai, arba ji negeba aiškiai artikuliuoti, kokie jie."

Nepakenčia NATO

Iš esmės Serbijos kariniai ryšiai su Rusija nesikerta su Belgrado noru integruotis į ES.

Kita vertus, ekspertai bendrai sutaria, kad jeigu Serbija taptų Bendrijos nare, jai tektų susitaikyti su Briuselio pozicija dėl saugumo, o ji – priešiška Rusijai.

Kalbėdamas apie Serbijos ryšius su NATO, profesorius M.Crnobrnja abejojo, kad Belgradas siekia suartėjimo su šiuo kariniu aljansu. Pasak mokslininko, Jugoslavijos karo patirtys – gajos, tad visuomenė niekada nesutiktų su tokiu vyriausybės sprendimu.

NATO bombardavimo metu Serbijoje žuvo šimtai civilių. Belgrade buvo sugriauti pastatai, kurių griuvėsius galima pamatyti iki šiol.

Remiantis apklausomis, apie du trečdalius serbų yra kategoriškai nusistatę prieš NATO.

"Būčiau labai nustebintas, jeigu artimiausioje ateityje požiūris į NATO Serbijoje pasikeistų. Serbijoje 20 žmonių prieš vieną nemėgsta NATO", – pridūrė M.Crnobrnja.

Eurazija ar Europa?

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė žiniasklaida pasidžiaugė, kad pamažu gilėja Serbijos integracija į Eurazijos sąjungą.

Serbija, pasak rusų žiniasklaidos, netrukus turėtų prisijungti prie laisvosios prekybos zonos, apimančios Eurazijos sąjungai priklausančias šalis. Serbijos vyriausybė tą informaciją netrukus patvirtino. Premjeras pažymėjo, kad taip jo vyriausybė siekia prieiti prie naujų rinkų.

Kai kurie Serbijos žiniasklaidos leidiniai suskubo raginti vyriausybę rinktis Eurazijos sąjungą vietoje ES. Pasak jų, Eurazijos rinka – geras pasirinkimas Serbijai.

Integraciją į ES palaikantys ekspertai atkirto, kad Eurazijos sąjunga teikia tik ekonomines garantijas, o žmogaus teisės ir kitos svarbios demokratinės vertybės, kurių reikia norint atsiriboti nuo tamsios šalies praeities, liks už borto.

Kol kas Belgrado planuose lieka ES. Kriterijus, reikalingus narystei, Serbija tikisi atitikti tik 2020 m. O iki tol daug kas gali pasikeisti.

Be to, pasak profesoriaus M.Crnobrnjos, net 2020 m. terminas – labai ambicingas.

"Manau, kad derybos tęsis gerokai ilgiau. Ir Belgradas, ką šiuo metu matome, bando išnaudoti tai savo naudai – vaizdžiai šnekant, vietoje vienos, norima dviejų motinų, kurios rūpinsis."